Лит. vyrèsnis ‘старший’ и десубстантивные формы сравнительной степени литовских прилагательных

• Rusijos MA Slavistikos institutas: knygos tekstas

LTStraipsnyje tiriamos desubstantyvinių aukštesniojo laipsnio būdvardžių formos, tarp jų būdvardis „vyresnis“. Lietuvių kalbos gramatinė tradicija būdvardį „vyresnis“ kildina iš daiktavardžio „vyras“. Pateikiant kitų aukštesniojo laipsnio iš daiktavardžių padarytų būdvardžių pavyzdžių siekiama pagrįsti prielaidą, kad pradinė būdvardžio reikšmė buvusi *panašesnis į vyrą, labiau suvyriškėjęs, kuri visiškai atitiktų darybinius derivato „vyresnis“ ir pamatinio daiktavardžio „vyras“ santykius. Tokia reikšme šiuo būdvardžiu galėjo būti vadinami tik vyriškos giminės paaugliai, kadangi taip pavadinus merginą neišvengiamai rastųsi reikšmė *panašesnė į vyrą, vyriškesnė. Greta pateikiami tokie desubstantyvinių aukštesniojo laipsnio būdvardžių, išreiškiančių amžių, pavyzdžiai, kaip „mergesnė“, *vyresnė mergina, dukra, „bernesnis“ *vyresnis berniukas, sūnus. Tolesnė semantinė aukštesniojo laipsnio būdvardžio „vyresnis“ reikšmės raida buvo išprovokuota daiktavardžio „vaikas“ reikšmės išsiplėtimo *berniukas, sūnus —> *kūdikis, jauno amžiaus sūnus ar dukra, dėl kurio junginiu „vyresnis vaikas“ galėjo būti pavadintas tiek berniukas, tiek mergaitė. Akivaizdžiu šio proceso įrodymu tapo pradinės „vyresnis“ reikšmės *panašesnis į vyrą, labiau suvyriškėjęs pokytis į *vyresnio amžiaus – tai leido būdvardžiu vadinti bet kurio amžiaus asmenis. Straipsnyje pateikiami aukštesniojo laipsnio būdvardžių daiktavardinių vedinių pavyzdžiai, užfiksuoti visame Lietuvos plote daugiau nei vieną kartą: kunigesnis, lebedesnis, malagesnis, senovesnis, vaikesnis, valiukesnis, pipiresnis, šunesnis, vardesnis).Reikšminiai žodžiai: Aukštesniojo laipsnio būdvardžiai; Aukštesnysis laipsnis; Būdvardis; Daiktavardiniai būdvardžiai; Fraenkel; Laipsniavimas; Lietuvių kalbos morfologija; Lietuvių kalbos žodynas; Lyginamojo laipsnio būdvardžių daryba; Otrębski; Sintetinė būdvardžių daryba; Smoczynski; Žodynas; Adjective; Comparative degree; Comparative degree of adjectives; Degrees of comparison; Dictionary; Dictionary of the Lithuanian language; Fraenkel; Lithuanian morphology; Noun adjectives; Otrębski; Smoczynski; Synthetic formation of adjectives; The higher degree of adjectives.

ENThe article examines the forms of substantive higher-level adjectives, including the adjective "vyresnis" (English: "older"). The grammatical tradition of the Lithuanian language derives the adjective "vyresnis" from the noun "vyras" ("man"). Providing examples of nouns that were made from higher level adjectives is a way to validate the assumption that the first meaning of the adjective was *panašesnis į vyrą (more like a man), and it would completely match the links between the derivative "vyresnis" (older) and first noun "vyras" (man). In such a way this adjective could be called used for male teenagers, whereas the use of calling a girl so would inevitably have a meaning that she is *more like a man, more masculine. Next to the following desubstantive higher level adjectives that show age, for example, "mergesnė", *older girl, "bernesnis" *older boy. The following semantic development of higher-level adjective "vyresnis" was provoked by the definition broadening of the word "vaikas" *boy, son --> *baby, young son or daughter, therefore, a phrase "vyresnsis vaikas" could have been used for both boys and girls. Obvious evidence of this process is the original "vyresnis" definition change to a more masculine one where now it is possible to call anyone "vyresnio amžiaus". Article provides a higher-level adjectives examples of nominal derivatives that have appeared more than once: kunigesnis, lebedesnis, malagesnis, senovesnis, vaikesnis, valiukesnis, pipiresnis, šunesnis, vardesnis.