К реконструкции индоевропейской формулы «Широкая земля»: др.-инд. p°thivī, kµam- (и др.) ‘земля’ – лит. plati, лтш. plata ‘широкая’ & лит. žemė, лтш. zeme ‘земля’

• Rusijos MA Slavistikos institutas: knygos tekstas

LTStraipsnio išeities taškas – J. Lotmano senovės indų *prathama-, kaip „pirmo“, koncepcijos rekonstrukcija, kurioje jis taip pat palietė kitą susijusią temą – platumo, plataus sąvoką, į kurią nurodo su *prathama- susijęs senovės indų veiksmažodis prath-, perėjęs į indoeuropiečių kalbas kaip *plet- / *plot- / *plǝt formulėje „plati žemė“. Pažymima, kad „plačios žemės“ vaizdinys būdingas daugeliui tradicijų. Balto –slavų tautosakoje išsiskiria mįslės, ypač latvių ir lietuvių, kur žemė įvardijama kaip „plati motina“ („Pati рlati, pats dar platesnis, sūnus sukčius, duktė akla“ – žemė, dangus, vėjas, naktis). Latvių ir lietuvių „plata“, „plati“ tiksliai atitinka vedinę šaknį prath- (iš(si)plėsti). Baltų tradicijoje yra išlikę žemės išsiplėtimo vaizdinio pėdsakai. Kosmologinių legendų siužetas, kur Dievas liepia Velniui nerti į dugną paimti grumstelį žemės ir iš jos vėliau suformuojama (išplečiama) sausuma, žinomas daugelyje tautų, taip pat ir balto–slavų. Lietuvių sakmėje sala plečiasi, kol išsiplečia iki „žemės ploto“. Lietuvių „plotas“ yra veiksmažodžio „plėsti“ rezultatyvas. Posakis „žemės plotas“ atstovauja tai pačiai „plačios žemės“ formulei. Galima daryti išvadą, kad egzistuoja tam tikras indoeuropietiškas mitologinis „išplečiamos, išsiplečiančios, plačios žemės“ motyvas, susijęs su žemės sukūrimo mitais. Analizuotų senovės indų ir baltų tradicijų medžiaga leidžia rekonstruoti indoeruopietiškąja formulę *g'hdhem- / *g'hdhom- „žemė“ ir *plet- / *plot- /*plǝt- „išsiplėsti, platus“, funkcionuojančią kalbiniame lygmenyje.Reikšminiai žodžiai: Baltų ir slavų kalbos; Etimologija; Indoeuropiečių formulė plati žemė; Rekonstrukcija; Vaizdinys; Žemė; Baltic and Slavic languages; Earth; Etymology; Indo-European formula for a wide land; Mental image; Reconstruction.