Istorijos dehumanizavimas ir istorijos etika: mokslinis istorijos tyrinėjimas ir žmogiškojo istorijos matmens paieškos
LTStraipsnyje analizuojama istorinė sąmonė, kurią apibrėžiant svarbu išsiaiškinti mokslinių istorijos tyrinėjimų tikslą ir uždavinius. Tačiau pastaroji palaikoma ne tik moksliniais, bet ir kitais ne mažiau efektyviais būdais. Vienas svarbiausių brandaus istorijos mokslo požymių yra (savi)kritiška teorinė ir metodologinė refleksija, leidžianti įvertinti tyrinėjimo ir pažinimo prielaidas, sąlygas, galimybes ir ribas. Tokia savirefleksija svarbi ir moksliniams istorijos tyrinėjimams, ir konstituojant visuomenės istorinę sąmonę. Straipsnyje klausiama, ar objektyvus istorijos tyrinėjimas yra galimas, ar tokio tyrinėjimo samprata nėra tam tikra scientistinės mitologijos apraiška. Darbe pripažįstama, kad objektyvus, griežčiausius metodologinius kriterijus atitinkantis istorijos tyrimas gali ne tik būti bevertis konkrečios žmonių bendrijos istorinės sąmonės sklaidai, bet ir gali tapti jos savivoką ir tapatumą griaunančiu veiksniu. Išvadose pažymima, kad konkrečioje istorijos sampratoje atsispindi pačios istorinės tikrovės konstravimo technologijos principai. Istorijos sampratų, interpretacijų gausa ir jų pliuralizmo skatinimas yra socialinės inžinerijos dalis. Tokios istorinės sąmonės ugdymo strategijos paskirtis – individualizuojant istorijos sampratas griauti kolektyvinę visuomenės atmintį ir tapatumą, skatinti tolesnį socialinių ryšių trūkinėjimą. To rezultatas būtų visiškas visuomenės atomizavimas. Būtent atomizuota visuomenė yra tobula totalitarinių eksperimentų žaliava ir idealus tokio valdymo objektas.Reikšminiai žodžiai: Dehumanizavimas; Frydrichas Nyčė (Friedrich Nietzsche); Istorijos darymas; Istorijos dehumanizavimas; Istorijos etika; Istorijos mokslas; Istorijos prigimtis; Istorijos subjektyvumas; Istorinė sąmonė; Istorinės sąmonės konstravimas; Istorizmas; Moralinė atsakomybė; Objektyvus istorikas; Subjektyvumas; Construction of historical consciousness; Dehumanization; Dehumanization of history; Ethics of history; Friedrich Nietzsche; Historical Subjectivity; Historical consciousness; Historism; History's ethic; Making history; Moral responsibility; Nature and History; Objective historian; Subjectivity; The Science of History.
ENThe article analyses the historical consciousness, and it is important to clarify the objective and tasks of the scientific research of history. However, the latter is supported not only by research but also by other not fewer effective ways. One of the most important signs of mature history science is a (self-) critical theoretical and methodological reflection that allows to evaluate the assumptions, conditions, possibilities and limits of research and knowledge. The self-reflection is very important for research of science history and for stating the historical consciousness of a society. The article asks whether an objective research of history is possible, or whether the concept of such research is not a manifestation of a certain scientific mythology. The paper acknowledges that objective historical research which meets all strict methodological criteria can not only be worthless for the spread of concrete historic consciousness but can also become the factor that destroys its self-concept and identity. It is noted in the conclusions that the concept of history reflects the technological principles of constructing the historical reality itself. The promotion of pluralism and the huge number of historical concepts, interpretations are a part of social engineering. The purpose of such historical consciousness developing strategy is to destroy the collective memory and identity of a society by individualizing the concepts of history, to promote the cracking in further social connections. The result would be a full atomization of a society. Exactly an atomized society is perfect raw material for the totalitarian experiments and an ideal object of such management.
