LTLaiko deiksė straipsnyje aptariama kaip komunikacinio akto sudedamoji dalis. Jos raiška yra svarbi komunikacijos akto metu perteikiamai informacijai suvokti, nes nurodydama laiko momentą, kuriuo vyksta komunikacijos aktas, deiksė tarsi susieja adresantą (kalbėtoją) ir adresatą bei kitus sudėtinius komunikacijos akto elementus į vieną visumą, padedančią kurti ir suvokti kuriamą pasakymą. Dar svarbesnis laiko deiksės vaidmuo tada, kai sakoma kalba (ar užrašytas jos tekstas) verčiama į kitą kalbą. Vertėjas renkasi jam kitoje kalboje prieinamas priemones ne tik kalbos turiniui, bet ir retoriniam poveikiui perteikti. Išnagrinėjus 13 įvairiomis progomis pasakytų Lietuvos politikų kalbų ir jų vertimų (žr. Šaltiniai) nustatyta, kad kartais vertėjai pasirenka praleidimo ar pridėjimo strategiją, t. y. praleidžia laiko deiktikus vertimo tekste, juos kompensuodami ne tik leksinėmis, bet ir gramatinėmis anglų kalbos priemonėmis, arba laiko deiktus vertimo tekste prideda. Straipsnyje aptariamos šių strategijų taikymo implikacijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Komunikacijos aktas; Komunikacinis aktas; Laiko deiksė; Parodomieji įvardžiai; Politikų kalbos; Politinė retorika; Vertimas; Vertimas į lietuvių kalbą; Vertimo strategijos; Act of communication; Demonstrative pronouns; Political rhetoric; Political speeches; Speech acts; Time deixis; Translation; Translation into Lithuanian language; Translation strategies.
ENThe article discusses the concept of time deixis as a constituent element of the act of communication that is crucial for the understanding of the speaker’s message by his/her target audience. The role of deixis increases in translation because languages are different in terms of their lexical and grammatical inventories of expressing deictic reference. The meaning of deictics themselves (personal or demonstrative pronouns, time and place adverbs, etc.) has to be inferred from the context of the utterance. This becomes particularly important in politics, because different contexts may allow a certain degree of flexibility in the interpretation of an utterance and can thus become a powerful means of manipulating the listener. The main focus of the article is on the expression of time deixis in political speeches in Lithuanian and its rendition into English. It is found that translators mainly use two strategies in translating utterances with time deictics: omission and addition. The omission of lexical deictics in translation into English is usually compensated for by grammatical tenses. The addition of time deictics is justified by the translator’s efforts to re-create the power of the original (source) speech in translation. [From the publication]