Kraštovaizdžio poetika Jono Juškaičio lyrikoje

LTStraipsnis skirtas kraštovaizdžio poetikai Jono Juškaičio lyrikoje aptarti. Kraštovaizdis traktuojamas kaip gamtos ir kultūros elementų dermė, ypatingu būdu suartinanti gamtą ir žmogų, tampanti jausmų koreliatu. Poetinis kraštovaizdis analizuojamas keliais aspektais. Pirmame poskyryje nusakomos svarbiausios pasaulėvaizdžio dominantės (vizijiškumas, archajiškumas, sakralumas). Tolimesniuose poskyriuose tiriama atskirų erdvių semantika ir kraštovaizdžio pajautimo būdai, aprašomos esminės kraštovaizdžio transformacijos ir jų suteiktos egzistencinės patirtys. Remiamasi Lietuvoje negausių poetinio kraštovaizdžio tyrinėjimų (Vigmanto Butkaus, Viktorijos Daujotytės, Brigitos Speičytės ir kt.) patirtimi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Archajiškumas; Jonas Juškaitis; Kraštovaizdžio poetika; Sakralumas; Vizijiškumas; Archaic; Archaic and sacral ways; Jonas Juškaitis; Landscape poetics; Sacral; Visionarism.

ENThe article discusses the landscape poetics. Here, landscape is understood as a harmonious concord of nature and culture’s elements which bring nature and a man closer to each other in a unique way, becoming the correlate of feelings. The poetic landscape is explored in several aspects. First section deals with the main dominants of the world-view (visionarism, archaic, and sacral ways). The analysis of the semantics of spaces and ways of experiencing the landscape is presented in the following sections. The article also deals with the main transformations of landscape and existential experiences evoked by them. References are made to very few attempts to analyze the landscape (Vigmantas Butkus, Viktorija Daujotytė, Brigita Speičytė, and etc.). The article comes to the conclusion that the landscape constitutes the basis of Juškaitis’ creative world. His poetry is predominated by traditional elements of Lithuanian landscape. The central theme of Juškaitis’ poems explores the idea of home which is a value in itself. Time, seasons, the cycle of a day and night and especially their shifts are important for the exploration of landscape. In Juškaitis’ poetry, the main landscape transformations are experienced at nights and most often during at summer nights. [From the publication]

• Kraštovaizdis ir vietos dvasia literatūros klasikoje / Viktorija Daujotytė. Colloquia. 2009, 21, p. 30-54.
• Tyla ir nušvitimas Jono Juškaičio poezijoje / Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė. Žmogus ir žodis. 2016, 2, p. 81-91.