Ryga w Rzeczypospolitej polsko-litewskiej (1581-1621) : stan badań

LTStraipsnyje aptariami tyrimai, kuriuose analizuojama Rygos istorija 1581–1621 metais, kai miestas buvo Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdžioje. 1561 m. paskutinysis Livonijos arkivyskupas Vilhelmas Hohencolernas ir Ordino magistras Gotardas Ketleris Lenkijos ir Lietuvos valdovui Žygimantui Augustui perleido Rygos miesto valdymą, tačiau de facto Rygos valdymas įsigaliojo tik 1581 m. ir išliko ATR valdžioje iki 1621 m. Šį laikotarpį liudijanti archyvinė medžiaga Latvijoje ir Lenkijoje yra gausi ir įvairi. Vokietijos ir Baltijos šalių istorikai daugiausiai dėmesio yra skyrę vokiečių veiksnio Livonijoje analizei, nagrinėjo visuomenės sanklodą. Pastaraisiais metais daug dėmesio viduramžių Livonijos temai skyrė Torūnės istorikai. Analizuotas ir 1581–1621 m. laikotarpis, tačiau Ryga minima tik aptariant Livonijos teisinį statusą ATR sudėtyje, svarstant visuomenės bei ūkio problemas ir apžvelgiant XVII a. pradžios karus su švedais. Tik kontreformacijos ir vidinių neramumų laikmetis 1584–1589 m. Rygoje yra sulaukę savarankiškų tyrimų. XIX a. populiariomis tyrimų temomis tapo Stepono Batoro ir Zigmanto Vazos religinė politika. Tyrimai liudija, jog ATR valdžioje buvusi Ryga įtvirtino savo poziciją regione ir sukūrė prekybos monopolį. Miestui charakteringas nuožmus pasipriešinimas katalikybei. Niekur nevyko tiek daug ginčų tarp katalikų ir protestantų, kaip Rygoje, būta ir etninės priešpriešos tarp to, kas vokiška ir kas nevokiška. XVI a. pabaigoje nurimus konfliktams modernizuota miesto savivalda. ATR valdžioje buvusi Ryga išlaikė didelį savarankiškumą, nors vokiečių istoriografijoje teigiama priešingai.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Ryga; Ryga 1581-1621 metais; Ryga Abiejų Tautų Respublikos sudėtyje; Republic of the two Nations; Riga; Riga in the 1581-1621; Riga in the Polish-Lithuanian government.