Momentinė sovietinio literatūros lauko nuotrauka pagal laiškus Eduardui Mieželaičiui: XX a. 7-asis dešimtmetis

LTStraipsnyje, remiantis Lietuvos literatūros ir meno archyve esančiais sovietinio laikotarpio rašytojų laiškais Eduardui Mieželaičiui, rekonstruojamas XX a. 7-ojo dešimtmečio lietuvių literatūros laukas: hierarchiškai orientuotų grupuočių laikysenos, kovos, įtampos, asmeniškumai. Išskirtos lauko centre ir paribyje buvusios rašytojų grupės. Teigiama, kad sovietinio lauko struktūrą tuomet formavo santykiai tarp tradicionalistų, arba vadinamųjų „senatorių“ (Juozas Baltušis, Teofilis Tilvytis ir kt.), ir modernistų, arba „novatorių“ (Mieželaitis, Justinas Marcinkevičius, Algimantas Baltakis ir kt.). Literatūros lauko paribyje egzistavo „ideologiškai nepatikimieji“, sovietinės valdžios represuoti vyriausiosios kartos rašytojai (Valys Drazdauskas, Jonas Graičiūnas, Kazys Jankauskas, Viktoras Katilius, Antanas Miškinis ir kt.) ir „autsaideriai“, su nuošalės pozicija susitaikę lauko dalyviai (Antanas Pakalnis, Kazys Marukas, Kostas Kubilinskas). Skirtingose pozicijose buvusių rašytojų laiškai Mieželaičiui parodo, kaip tuometinė literatūros lauko struktūra buvo suvokta pačių jo dalyvių, kokios taktikos laikytasi, kokiomis priemonėmis siekta dominavimo joje ar bent išlikimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antanas Miškinis; Eduardas Mieželaitis; Grupė; Karta; Laiškai; Lietuvos rašytojai; Literatūros laukas; Pozicija; Sovietinis periodas; Vincas Mykolaitis-Putinas; 20 amžius; Antanas Miškinis; Eduardas Mieželaitis; Generation; Group; Letter; Literary field; Lithuanian writers; Position; The 1960s; The Soviet period; Vincas Mykolaitis-Putinas.

ENBased on the letters of writers of the Soviet period to Eduardas Mieželaitis stored in the Archive of Lithuanian Literature and Art, the paper reconstructs the field of Lithuanian literature of the 1960s: the position of hierarchically-oriented groupings, struggles, tensions, and private attitudes. The author of the article distinguishes between central and marginal groups of writers arguing that at that time, the structure of the Soviet literary field was formed by the relations between the traditionalists, or the so-called "senators" (Juozas Baltušis, Teofilis Tilvytis, and others) and the modernists, or "innovators" (Mieželaitis, Justinas Marcinkevičius, Algimantas Baltakis, and others). On the margins of the literary field, there were the "ideologically unreliable" writers of the older generation, repressed by the Soviet authorities (Valys Drazdauskas, Jonas Graičiūnas, Kazys Jankauskas, Viktoras Katilius, Antanas Miškinis, and others) and the "outsiders" who accepted their marginal position (Antanas Pakalnis, Kazys Marukas, and Kostas Kubilinskas). The letters of differently positioned writers to Mieželaitis show how the structure of the literary field was perceived by its participants, what type of tactic was adopted, and what means were used to dominate or at least to survive in the field. [From the publication]