LTLabiausiai provokuojantis šiuolaikinės lietuvių literatūros romanas Sigito Parulskio „Tamsa ir partneriai“ (2012) iškelia itin aktualų lietuvių palankumo Holokaustui ir dalyvavimo žydų žudynėse priežasčių klausimą. Straipsnio tikslas – išversti Parulskio vaizdinių kalbą į sąvokų diskursą, nustatyti figūratyvinio lygmens ir giluminės struktūros koreliaciją, įrašyti romano siužetus į platesnių kultūros semiotikos apmąstymų perspektyvą. Tiriant Biblijos citatas ir romano personažus, turinčius savo antrininkus Šventajame Rašte, rekonstruojamas tiesiogiai neartikuliuotas požiūris, kad antisemitizmas neatsiejamas nuo etiškai neįpareigojančio tikėjimo ir jį formavusios kultūros tipo. Perteklinis religinių vaizdinių naudojimas romane kvalifikuojamas kaip skaitytojus aktyvinanti komunikacinė strategija, siekianti sukelti šleikštulį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antisemitizmas; Biblija; Holokaustas; Kolektyvinė tapatybė; Kultūros semiotika; Literatūra; Romanas; Sigitas Parulskis; A Collective identity; Anti-Semitism; Collective identity; Cultural semiotics; Lithuanian literature; Novel; Semiotics of culture; Sigitas Parulskis; The Bible; The Holocaust.
ENThe most provocative novel in contemporary Lithuanian literature, "Darkness and Partners" by Sigitas Parulskis (2012) seeks to find the answer to question what led to the participation of Lithuanians in the massacre of Jews during the war. The article aims to translate figurative language of the novel into discourse of concepts by establishing logics of fictional interaction and structure of meanings. It attempts to analyse the layer of the novel encompassing religion’s realm, which appears mysterious to the author himself, especially focusing on quotations from the Bible and personages duplicating characters of the New Testament in the sense that names and stories are repeated. The textual analysis results in revealing of predisposition that is not articulated directly by the text, namely that anti-Semitism is inseparable from ethically non-binding faith and collective identity typical for infantile culture. Intensive exploitation of religious imagery could be assumed to be a communication strategy to activate readers, while its strongest effect is the feeling of disgust. [From the publication]