Rašytinio teksto aktualioji sakinio skaida

LTAktualioji sakinio skaida – prasminis sakinio skaidymas pagal turinį, išskiriant temą ir remą – buvo viena iš projekto „Kompleksinis lietuvių kalbos teksto prozodijos tyrimas: intonacija, ritmas ir loginis kirtis“ sudedamųjų dalių. Straipsnis skirtas teoriniams darbams apie aktualiąją sakinio skaidą apžvelgti, rašytinio teksto temos ir remos vietai sakinyje, siejimo ypatumams, temos ir remos santykiui su loginiu kirčiu aptarti. Darbe remiamasi 35 valandų trukmės įvairių stilių tekstų įrašų perrašyta ir anotuota medžiaga. Tyrimas parodė, kad lietuvių kalboje tekstai dažniausiai siejami grandininiu būdu, kai tema eina prieš remą (77 proc. visų išanalizuotų sakinių). Sakiniai, kuriuose rema eina prieš temą, ir rema laikytini nepilnieji, elipsiniai sakiniai sudaro 23 proc. tirtų sakinių; pastarojo modelio sakiniai dažnesni meninio ir buitinio stilių, dialoginės kalbos tekstuose. Tipiškos siejimo priemonės yra įvairaus pobūdžio kartojimas, įvardinis pakeitimas, apibendrinamąją reikšmę turintys žodžiai ir žodžių junginiai. Adresanto ketinimų, konteksto nulemtą galimą keleriopą temos ir remos skirtį parodo sintagmos pauzė. Pagrindiniai sakinių aktualiosios skaidos rodikliai yra neutralioji arba atvirkštinė žodžių tvarka ir loginis kirtis. Remoje beveik visada būna loginį kirtį turintis žodis arba žodžių junginys. Įprastos žodžių tvarkos sakiniuose loginis kirtis kartais būna vienintelis remos rodiklis. Loginiu kirčiu paryškinamas ir ilgesnių sakinių temos bei remos centras. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aktualioji sakinio skaida; Loginis kirtis; Rema; Siejimas; Tema; Žodžių tvarka; Functional sentence perspective; Linking; Logical stress; Rheme; Theme; Word order.

ENFunctional sentence perspective – the organization of a sentence in terms of the role of its elements in distinguishing between old and new information, the division of a sentence into theme and rheme – was one of the constituent parts of the project "Integrated Lithuanian language text prosodic analysis: intonation, rhythm and logical stress". The article is intended to provide the review of theoretical works on functional sentence perspective, to discuss the place of theme and rheme in a sentence of a written text, linking features, the relationship of theme and rheme with logical stress. The work is based on the rerecorded and annotated material of 35 hour recordings of texts in different styles. The analysis showed that the Lithuanian language texts are usually constructed using chainlinking, when the theme precedes the rheme (77 per cent of analysed sentences). Sentences, where the rheme precedes the theme, and incomplete, elliptical sentences that are considered to be the rheme represent 23 per cent of analysed sentences; the sentences of the latter model are more frequent in the texts of fiction, everyday style and dialogues. The typical linking devices are various kinds of repetition, pronoun change, words and phrases of generalising meaning. The theme-rheme distinction determined by the intention of the addresser and context is shown by the phrase pause. The key indictors of functional sentence perspective are direct and inverted word order and logical stress. The rheme usually contains a word or phrase with a logical stress. In sentences of direct word order the logical stress sometimes is the only indicator of the rheme. The logical stress also highlights the theme-rheme centre of longer sentences. [From the publication]

• Aktualiosios skaidos problemos / Axel Holvoet. Sintaksinių ryšių tyrimai / Axel Holvoet, Artūras Judžentis (red.). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2003. P. 79-98.
• Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
• "Didelis dėkui" ir "dėkui labai" dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje / Loreta Vaičiulytė-Semėnienė. Bendrinė kalba. 2019, 92, 1 pdf (39 psl.).
• Gramatinė ir leksinė gramatinė kohezija mokslinio ir publicistinio stiliaus tekstuose : disertacija / Vida Česnulienė. Vilnius : Edukologija, 2012. 115 p.
• Lietuvių kalbos enciklopedija / Vytautas Ambrazas, Aleksas Girdenis, Kazys Morkūnas, Algirdas Sabaliauskas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Aleksandras Vanagas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 633 p.
• Lietuvių kalbos sintaksė / Vitas Labutis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2002. 392 p.
• Nuo buitinės kalbos iki viešojo kalbėjimo : kiekybinis kai kurių leksikos ir gramatikos ypatybių tyrimas tekstynų lingvistikos metodu / Laura Kamandulytė-Merfeldienė. Lituanistica. 2018, Nr. 4, p. 255-270.
• Palyginimai Danutės Kalinauskaitės knygoje "Niekada nežinai" / Jolanta Vaskelienė, Kristina Ruočienė. Valoda - .... Valoda dažādu kultūru kontekstā 2020, p. 165-176.
• Pauzių trukmė skaitomoje lietuvių kalboje / Asta Kazlauskienė, Eidmantė Kalašinskaitė. Kalbų studijos. 2017, Nr. 31, p. 71-82.
• Retorika : iškalbos stilistika / Regina Koženiauskienė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2001. 461 p.
• Stilistika / Kazimieras Župerka. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2012. 113 p.
• Stilistikos darbų rinktinė / Juozas Pikčilingis ; sudarytojai Regina Koženiauskienė, Angelė Pečeliūnaitė, Marius Tverijonas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 700 p.
• Vienas prijungiamųjų laiko sakinių su jungtuku "kai" vartosenos atvejis / Rita Miliūnaitė. Kalbos kultūra. 2011, 84, p. 98-115.
• Žodžių tvarka: normos ir pažeidimai / Rita Miliūnaitė. Kalbos kultūra. 2006, 79, p. 173-196.