LTSvarstant įvesti eurą Lietuvoje, žiniasklaidoje ir mokslinėje literatūroje analizuojami ekonomikos konvergencijos rodikliai. Šiame straipsnyje analizuojamas valstybės finansinės padėties tvarumas, tiriamas mokslininkų požiūris į valstybės skolą, pateikiami valstybės skolos priimtinumo vertinimo kriterijai. Finansinės padėties tvarumo rodiklių atitiktis priimtinumo kriterijams nėra pakankamai akcentuojama moksliniuose darbuose. Šio straipsnio tikslas – naudojant nustatytus valstybės skolos vertinimo kriterijus ištirti Lietuvos valstybės skolinimosi priimtinumo ribas. Atliktas vertinimas atskleidė, kad Lietuvos finansinės padėties tvarumo rodikliai dažnai neatitinka patvirtintų kriterijų. Taip pat straipsnyje taikant matematinį modeliavimą apskaičiuotas priimtinas valstybės skolos dydis pasirinktu laikotarpiu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Biudžeto deficitas; Skolos valdymas; Valstybės skola; Vyriausybės politika ir reguliavimas; Budget; Debt; Debt management; Deficit; Government policy and regulation; Public debt.
ENDebating the introduction of euro in Lithuania, the media and scientific literature have been analysing the rates of economic convergence. This article analyses the stability of the state’s financial situation, questions the scientists’ attitude towards the state’s debt and presents the acceptability criteria of the state’s debt. The correspondence of financial situation’s stability indicators to acceptance criteria does not get enough attention in scientific works. The aim of this article is to explore the limits of Lithuanian borrowing, using the established criteria for the assessment of state’s debt. The evaluation has revealed that the stability indicators of Lithuanian financial situation often do not correspond to the approved criteria. With the use of mathematical modelling, this article calculates the amount of acceptable state’s debt during the selected period. [From the publication]