Dėl tiesioginio objekto raiškos neigiamuosiuose veiksmažodiniuose junginiuose

LTKalbos kodifikacijai daug rūpesčių kelia žodžių sintaksinės potencijos (junglumo, valentingumo) nustatymas, žodžių formų parinkimas junginyje ar sakinyje. Dabartinėje vartosenoje ne visur stabilios objekto kilmininko ir su juo konkuruojančių konstrukcijų normos. Straipsnyje analizuojami tiesioginio objekto raiškos ypatumai (kilmininko ir galininko santykis) ir polinkiai dvigubo valdymo atveju, t. y. kai jį veikia neigiamasis veiksmažodis ir teigiamojo tranzityvinio veiksmažodžio bendratis. Iš sukauptų dabartinės vartosenos duomenų ir jų nagrinėjimo aiškėja, kad realiojoje vartosenoje tvirtai įsigalėjęs kilmininkas, jo vartojimas dažnesnis negu galininko (kiekybinis jų vartojimo santykis – 71 proc. : 29 proc.). Toks dabartinės vartosenos polinkis atitinka norminamųjų darbų nuostatas. Galininko vartosena yra išryškėjusi, kai: a) tranzityvinio veiksmažodžio bendraties objektu einantis žodis labiau nutolęs nuo neiginio; b) tranzityvinio veiksmažodžio bendratis ir valdomo objekto linksnis arba vieno objekto linksnis nėra savo įprastoje vietoje (prepozicinė padėtis neigiamojo veiksmažodžio atžvilgiu). Neiginio kilmininko ir galininko vartojimo dėsningumus, šių linksnių varijavimą vadinamojoje tarpinėje pozicijoje sąlygoja konkretūs veiksniai: atstumas tarp neigiamojo veiksmažodžio ir objekto linksnio, objektu einančio žodžio pozicija, gramatiniai ir semantiniai žodžių ryšiai, stilingumo reikalavimai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dabartinė kalbos vartosena; Galininkas; Kalbos norma; Kilmininkas; Linksnių valdymas; Neigiamasis veiksmažodis; Sintaksė; Teigiamojo tranzityvinio veiksmažodžio bendratis; Tiesioginis objektas; Accusative; Case government; Contemporary language usage; Direct object; Genitive; Infinitive of the positive transitive verb; Language norm; Negative verb; Syntax.

ENThe determination of syntactic potency (valency) of words and the choice of word forms in a word phrase or a sentence cause a lot of troubles for language codification. The norms of the object genitive and competing constructions are not always stable in contemporary usage. The article analyses the peculiarities of expression of the direct object (genitive-accusative ratio) and the general tendencies in the case of double government, i.e. when it is affected by the negative verb and the infinitive of the positive transitive verb. The accumulated data of contemporary usage and their analysis make it clear that the genitive case is firmly established in the actual usage; it is more commonly used than the accusative case (their quantitative usage ratio is 71% : 29%). Such a tendency of contemporary usage corresponds to the principles established in the works on standardization. The usage of the accusative case manifests itself when: a) the word used as an object of the infinitive of a transitive verb is at a greater distance from negation; b) the infinitive of a transitive verb and the case of a governed object or the case of a single object is not in its usual position (preposition in respect of the negative verb). The patterns of usage of the negative genitive and accusative and the variation of these cases in the so called intermediate position are determined by specific factors: a distance between the negative verb and the object case, a position of the word used as an object, grammatical and semantic relations between words, stylistic requirements. [From the publication]

• Būvio raiškos būdvardiškaisiais žodžiais vartosenos polinkiai / Rita Miliūnaitė. Kalbos kultūra. 2004, 77, p. 26-39.
• Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
• Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai / Rita Miliūnaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2009. 246 p.
• Kalbos kultūros studijos / Aldonas Pupkis. Vilnius : Gimtasis žodis, 2005. 415 p.
• Lietuvių kalbos gramatikos norminimo pagrindai / Rita Miliūnaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2003. 328 p.
• Lietuvių kalbos istorinė sintaksė / Vytautas Ambrazas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2006. 612 p.