Kas, dėl ko ir kaip kovoja literatūros lauke?

LTStraipsnyje analizuojamas Lietuvos literatūros lauko po Nepriklausomybės atgavimo atvejis, leidžiantis identifikuoti svarbiąsias lauko padėtis. Į lauką žvelgiama ne kaip į statišką struktūrą, o kaip į tapsmo, kovų dėl reikšmių ir dėl teisės reikšti(s) vietą. Ypatingas dėmesys tenka naujokų (po Nepriklausomybės atgavimo debiutavusių poetų, kritikų) kultūrinių biografijų formavimosi procesui. Pasitelkiant Pierre’o Bourdieu literatūros lauko teoriją, konkretaus įvykio – polemikos dėl Sigito Parulskio romano „Tamsa ir partneriai“ (2012) – analizė leidžia išskirti šias lauko padėtis: „meno menui“ sampratai artima idėja, kad kūrinys yra subjektyvios kūrėjo patirties reprezentacija; populiariojo, „pramoninio“ gaminio, traktuojamo kaip priemonė užsidirbti, samprata; menas – tam tikru būdu atskleista „gilioji tiesa“, atliekanti ugdymo, sąmoningumo skatinimo funkciją. Kiekvienas lauko dalyvis – akademinis kritikas ar rašytojas (pastarieji neretai veikia ir kaip literatūros kritikai) – save pozicionuoja šių padėčių atžvilgiu. Visais atvejais konkreti padėtis numato ir diskursines praktikas, meno kūrinio, funkcijų, vertinimo ir teisės vertinti sampratas. Siekiant atsakyti į klausimą, kodėl konkretūs lauko dalyviai sugeba arba nesugeba įsteigti ar užimti tam tikras padėtis bei jose išsilaikyti, Lotmano konceptualizuotos literatūrinės biografijos pagrindu formuluojama kultūrinės biografijos samprata. Konkretūs lauke dalyvauti norintys asmenys privalo turėti kultūrines tapatybes, kitaip – kultūrines biografijas, formuojamas vadovaujantis jau turimomis suvokimo schemomis, vertinimų visetais (habitus Bourdieu prasme).Šio proceso dinaminis pobūdis išryškėja analizuojant rašytojo Parulskio (svetimo, literatūros seržanto) ir akademinio kritiko Mindaugo Kvietkausko (elitinio intelektualo) kultūrinių biografijų formavimo(si) procesą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dinaminiai kultūros procesai; Habitus; Kultūrinė biografija; Literatūros laukas; Pasaulio modelis; Cultural biography; Dymanic processes within the culture; Dynamic processes within the culture; Field of literature; Habitus; World model.

ENThe article discusses the field of Lithuanian literature produced after the restoration of Independence. The field of literature is considered not as a static structure but as a place of becoming, struggle for meaning and the right of (self) expression. By employing Pierre Bourdieu’s theory of literary field, analysis of a particular event – controversy that has befallen Sigitas Parulskis’ novel "Tamsa ir partneriai" (2012) – enables us to distinguish the following literary field positions: the idea that an art work is a representation of subjective experience of its creator; the notion of a popular, "industrial" product treated as a means of financial profit; art as a "deeper truth" that performs educational function promoting self-consciousness. Each participant of the field – an academic critic or a writer (the latter often acts also as literary critic) – situates him/ herself according to these positions. In all cases a particular position predisposes discursive practices and the notions of oeuvres, functions, assessment and the right to assess. In attempt to answer why particular participants of the field are able or unable to establish or secure certain positions and remain in their boundaries I formulate the issue of cultural biography on the basis of Lotman’s conceptualized literary biography. Particular individuals who wish to participate in the field must have cultural identities – or cultural biographies that are chosen according to already owned perception schemes and assessment totalities (habitus in Bordieu’s sense) rather than freely. The dynamic nature of this process becomes apparent by analyzing cases of cultural biography formation of a writer Parulskis and an academic critic Mindaugas Kvietkauskas (elite intellectual). [From the publication]