LTLietuvoje holokausto atminties problematika pradėta analizuoti nuo 1993 metų. Lietuvoje įsivyravo supratimas, kad holokausto atminties išstūmimas nesuderinamas su lietuvių istorinės savivokos „sueuropinimo“ tendencijomis. Svarbus buvo ir suvokimas, kad holokausto atmintis gali būti naudinga lietuvių ir žydų santykių normalizavimui. Kita vertus, holokausto atminties tyrimais norėta sušvelninti bendrąsias istorinės atminties politikos problemas. Holokausto atminties vaizdinių formavimasis Lietuvoje vyko labai kontroversiškose istorinės raidos sąlygose: nacių okupacijos, sovietinio valdymo ir Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo periodais. Keičiantis istorinėms aplinkybėms, keitėsi ne tik holokausto vaizdinių turinys, bet ir jų kultūrinio įsisavinimo būdai. Taip, sovietiniu periodu lietuvių istorinėje sąmonėje suformuotas ideologines klišes po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos palaipsniui išstūmė „už(si)miršimo kultūros” elementai. Lietuvoje plėtojama holokausto atminties tematika iki šiol nebandė kelti klausimo, kokia iš tiesų buvo holokausto atminties raida ir kokiomis ypatybėmis išsiskiria lietuviškasis holokausto atminties kultūros modelis. Lietuvių istorikai holokausto atminties kategoriją dažniausiai supranta kaip gyvosios istorijos šaltinį arba kaip istorinių vaizdinių, simbolių bei kitų percepcijų visumą. Holokausto atminties tyrinėtojai Lietuvoje dažniausiai taiko diskursyvinius („išorinio stebėjimo“) metodus. Pastaruoju metu metodologinis prioritetas pradedamas teikti taip pat ir psichoanalitiniams („suvokimo iš vidaus“) metodams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Holokaustas; Istorinė atmintis.
ENThe issue of memory of the Holocaust in Lithuania has been analysed since 1993. The understanding has dominated in Lithuania that denial of the memory of the Holocaust is incompatible with the trends of Europeization of the Lithuanian historical consciousness. The perception that the memory of the Holocaust is necessary for normalizing relationships between the Lithuanians and the Jews is also important. On the other hand, studies of the memory of the Holocaust have been an attempt to smooth over common problems of the historical memory in politics. Formation of the memory of the Holocaust in Lithuania took place in controversial historical conditions: in periods of the Nazi occupation, the Soviet regime and establishment of the Lithuanian statehood. Under different historical circumstances ways of cultural perception of the Holocaust were changing. Thus ideological clichés formed during the Soviet period in historical consciousness of the Lithuanians after restoration of independence were gradually displaced by elements of the “culture of oblivion”. The issue of transformation of the memory of the Holocaust has not been studied yet in Lithuania. Lithuanian historians usually view the memory of the Holocaust as a source of contemporary history or as a whole of historical images, symbols and other perceptions. Researchers of the memory of the Holocaust in Lithuania have usually applied discursive (“external observation”) methods. Lately, however, psychoanalytical methods (“understanding from within”) have taken priority as well.