Lisbon, Bruges, Copenhagen: milestones towards a European vocational education and training sector - a critical survey of the current situation
LTŠiandien diskutuojama apie tai, kaip padidinti Europos Sąjungos (ES) konkurencingumą kitų valstybių, tokių kaip Japonija ar JAV, atžvilgiu. Klausimas tapo ypatingai svarbiu ir 2000 m. Lisabonoje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos darbotvarkėje. Šiame straipsnyje nagrinėjama Europos profesinio mokymo sektoriaus raida ir aptariama šiandienos padėtis šiame ugdymo sektoriuje. Lisabonos viršūnių susitikimas ir 2002 m. Kopenhagos deklaracija, be abejonės, žymėjo lūžį Europos profesinio mokymo politikoje. Profesinio mokymo svarba akcentuota eilėje iniciatyvų, kuriomis siekta sustiprinti šią europinės viešosios politikos sritį. Profesinis mokymas – reikšmingas elementas Europos konkurencingumo didinimo strategijoje. Pagrindinis ES profesinio mokymo politikos tikslas – pasiekti, kad profesinio ugdymo srityje įgyta kvalifikacija būtų pripažįstama visoje ES, taip stiprinant darbo rinką. Lisabonos Taryba ir Kopenhagos deklaracija suteikė ES profesinio mokymo politikai naują dimensiją – kvalifikacijų pripažinimo galima siekti be didesnių nacionalinio lygmens viešosios politikos pokyčių. Visgi kai kurie Deklaracijoje numatyti kriterijai (pavyzdžiui, kokybės užtikrinimas) kėsinasi į valstybių narių švietimo sistemų autonomiją. Mažai šalių yra pasirengusius sutikti, kad Europa taip kištųsi į nacionalinę švietimo politiką. Kita vertus, naujosios ES narės ėmėsi svarbių reformų modernizuoti savo profesinio mokymo sistemas, atsižvelgdamos į ES standartus. Šios valstybės, įskaitant Baltijos šalis, rodo didžiulę pažangą ir pavyzdį prisitaikydamos prie europinių reikalavimų.Reikšminiai žodžiai: Bolonijos procesas; Kopenhagos deklaracija; Mobulumas; Profesinio mokymo realybės tyrimai; Profesinis rengimas; Profesinis švietimas ir rengimas; Bologna Process; Copenhagen Declaration; Survey of current VET situation; Vocational Education and Training; Vocational education.
ENThese days it is discussed how to raise the competitiveness of the European Union (EU) against such countries as Japan and USA. The question has become particularly important at the 2000 agenda of the European Council when it was chairing in Lisbon. This article examines the development of the European professional education and training sectors and discusses today's situation in this sector of education. Lisbon Summit and the 2002 Declaration of Copenhagen without any doubt marked major breaks in the Europe's policy of professional education. The importance of professional education is highlighted in many initiatives that were meant to strengthen this sphere of European public policy. Professional training is a significant element in European competitiveness strategy. The main objective of EU professional training policy is to achieve that the gained professional training qualifications would be recognized in the whole EU and to strengthen the work market in this way. The Lisbon Council and the Copenhagen Declaration have provided a new dimension to the EU training policy - the recognition of qualifications can be achieved without major changes in public policy at the national level. However, some of the criteria laid down in the Declaration (for example, the assurance of quality) threaten the autonomy of education systems in the Member States. Only a couple of countries are prepared to agree that Europe could interfere with national education policies. On the other hand, the new Member States of the EU have taken important reforms to modernize their systems of professional education while taking EU standards into account. These countries, including the Baltic countries, show a tremendous progress and an example by adapting to European requirements.
