Smulkiojo verslo lituanizacija tarpukario Lietuvoje : ideologija ir praktika

LTSmulkaus verslo lituanizaciją, kaip ir jos ideologine bei praktinę sistemas suformavusį Lietuvių verslininkų sąjūdį galima vadinti tarpukario lietuvių visuomenėje vykusiu sociokultūriniu eksperimentu. Smulkaus verslo lituanizavimas paspartino asmeninės praktikos lietuvių verslininkų bendruomenės konsolidavimąsi, tačiau ši konsolidacija į tarpukario lietuvių visuomenės mąstymą įdiegė modernaus antisemitizmo pagrindus. Lietuvių verslininkų antisemitizmas buvo lietuvių ir žydų ekonominių santykių kultūros permainymo pasekmė. Lietuvių verslininkų sąjūdis siekė sukurti naują ekonominių santykių su žydais verslininkais strategiją, todėl lietuvių verslininkų bendruomenės tapatumas buvo konstruojamas ideologinės agresijos ir antisemitizmo būdu. Lietuvių verslininkų bendruomenės antisemitizmas skyrėsi nuo tradicinio lietuvių visuomenės antisemitizmo, nes smulkaus verslo lituanizavimo procesas iš esmės rėmėsi moderniomis ideologinėmis kategorijomis. Lietuvių verslininkų sąjūdžio ideologų nuomone, lietuvių ekonominę mąstyseną naujomis socialinėmis ir kultūrinėmis sąlygomis turėjo pakeisti socialinis-ekonominis antisemitizmas. Antisemitizmas vienijo lietuvių verslininkų individualistų bendruomenę tiek ideologine, tiek ir praktine prasme, o modernusis antisemitizmas tapo smulkiojo verslo lituanizavimo tarpukario Lietuvoje dalimi. Smulkaus verslo lituanizavimas strateginį pobūdį įgavo tik autoritarinio režimo dėka. Lietuviškumas tapo dominuojančia vertybe, o radikalumas kitataučių atžvilgiu įsitvirtino kaip kintančių tautos socialinių ir kultūrinių interesų išraiškos mechanizmas.Reikšminiai žodžiai: Žydai; Verslas; Verslo lituanizavimas; Kooperacija; Lietuvių verslininkų sąjunga; Antisemitizmas.

ENThe article, on the basis of the socio-cultural dimension, analyses the dynamics of anti-Semitism that manifested itself during the formation of the Lithuanian business community in interwar Lithuania. It distinguishes its ideological and practical characteristics and the connection of these characteristics with the crystallisation of modern Lithuanian anti-Semitism in the process of the Lithuanization of small business. This manner of analysis reveals that the small business Lithuanization process was not only a movement of changes in the economic system of Lithuanian society but also in its cultural structure. The structure of its development consisted of two components: on the one hand, the ideological system, which, in the opinion of the ideologists for the unification of Lithuanian businessmen, reflected what had to be accomplished (the incorporation of modern anti-Semitism into the structure of Lithuanian society), and on the other hand, the actual situation of the Lithuanian businessmen's movement (the establishment of folk anti-Semitism in the ideology and policy for the Lithuanization of business). It is naturally understandable that these two elements (like modern and traditional Lithuanian anti-Semitism) could not completely converge due to their conflicting natures. On the basis of a comparison of the official Lithuanization of small business in interwar Lithuania with aspects of the ideology and practices of the Lithuanian merchant, industrialist, and craft unions, the study draws the following conclusions.1) The Lithuanization of small business hastened the consolidation of the private entrepreneurs but this consolidation introduced into the thinking of interwar Lithuanian society a form of modern anti-Semitism, which had not been characteristic for it up until then; 2) The individualistic deviation of the anti-Semitism of Lithuanian businessmen was a consequence of a cultural change in Lithuanian -Jewish economic relations. The Lithuanian businessmen's movement sought to create a new strategy for the economic relations with Jewish businessmen and therefore the identity of the Lithuanian business com¬munity was constructed with help of ideological aggression and an anti-Semitic axiology; 3) Anti-Semitism united the society of individualistic Lithuanian businessmen in both an ideological and a practical sense. In this way, modern anti-Semitism also became part of the Lithuanization of small business in interwar Lithuania; The Lithuanization of small business acquired a strategic nature only due to the authoritarian regime, in which being Lithuanian became the predominant value and extremeness in respect to other nations became established as a mechanism for the expression of the nation's changing social and cultural interests. [From the publication]