Pastabos apie prielinksnio sampratą, raišką ir vartojimą bendrinėje lietuvių kalboje ir tarmėse

LTPaprastai prielinksnis kaip kalbos dalis yra nesunkiai identifikuojamas. Vis dėlto pagrindiniuose lietuvių kalbos žodynuose, gramatikose, morfologijos tyrinėjimuose požiūris į kai kuriuos prielinksninius junginius nesutampa. Tas pats junginys vienuose kalbotyros darbuose laikomas prieveiksmiu, kituose – frazeologizmu, dar kituose – laisvu žodžių junginiu. Dėl įvairių kitimų kai kurie prielinksniai turi labai daug variantų (nuo 2 iki 18). Dažniausias kitimas yra prielinksnių trumpinimas – dėl morfologinio nereikšmingumo numetami galiniai garsai (dažniausiai balsiai). Nereta prielinksnių pseudomorfologizacija – įvairių kaitybinių ir darybinių morfemų pridėjimas, nors dėl to žodis netampa kaitomas. Kai kuriose rytų aukštaičių patarmėse suvienodinami prielinksniai ir priešdėliai. Kitokių kitimų pasitaiko retai. Bendrinėje lietuvių kalboje ir tarmėse smarkiai skiriasi prielinksnių vartojimas su linksniais. Bendrinėje kalboje su prielinksniais beveik nevartojamas naudininko linksnis, o tarmėse jis vartojamas labai dažnai. Apibrėžimuose dažnai nurodoma, kad prielinksnis vartojamas tik su netiesioginiais linksniais, bet tarmėse jis pavartojamas ir su vardininko linksniu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Frazeologizmas; Patarmė; Prielinksnis; Prieveiksmis; Priešdėlis; Pseudomorfologizacija; Tarmė; Adverb; Dialect; Phraseologism; Prefix; Preposition; Pseudo-morphologisation; Pseudomorphologisation; Subdialect.

ENPrepositions are usually easy to identify as a part of speech. Yet attitudes concerning some prepositional combinations vary in the main dictionaries of Lithuanian, grammar books and morphological research works. The same word combination may be interpreted as an adverb in some philological works, whereas it is called a phraseologism or a free expression by other researchers. Due to various changes, some prepositions have a great diversity of variants (starting with 2 and finishing with 18). The change that is encountered most often is shortening of prepositions, as final sounds (usually vowels) are dropped due to their morphological insignificance. Pseudo‑morphologisation of prepositions (addition of various inflectional and compositional morphemes) also happens quite often although prepositions do not become inflective in such cases. In some Eastern Aukštaitian subdialects, prepositions and prefixes are unified. Other types of changes are rare. Usage of prepositions with different cases varies to a great extent between standard Lithuanian and dialects. The dative case is almost never used with prepositions in standard Lithuanian. Meanwhile, it is used very often in dialects. Prepositions are often defined as used with indirect cases only, but in dialects they are also often used with the nominative case. [From the publication]