Sudėtinių grafemų <é>, <è>, <ê>, <ë>, <ē>vartosena Simono Daukanto "Žodrodyje"

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Sudėtinių grafemų <é>, <è>, <ê>, <ë>, <ē>vartosena Simono Daukanto "Žodrodyje"
Alternative Title:
Use of compound graphemes <é>, <è>, <ê>, <ë>, <ē>in Simonas Daukantas’ "Žodrodys"
In the Journal:
Žmogus ir žodis [Man and the Word]. 2014, 1, p. 62-69
Summary / Abstract:

LTRašmenų medžiaga iš Simono Daukanto „Žodrodžio“ (1838), papildomai remiantis lietuviškų „Epitome Historiae Sacrae“ antraščių duomenimis bei Daukanto vadovėlių „Prasmą łotinû kałbos“ (1837) ir „Abecieła lîjtuwiû-kalnienû ir źiamajtiû kałbos“ (1842) atitinkamomis taisyklėmis, analizuota taikant aprašomąjį metodą bei lyginant ją su teorija. Straipsnyje ištirta sudėtinių grafemų <é>, <è>, <ê>, <ë>, <ē>vartosena 1838 metais Sankt Peterburge išleistame Simono Daukanto „Žodrodyje toie kningelieie essontiu żodiù“. Nustatyta, kad šiame darbe yra daugiau aptartųjų grafemų vartojimo atvejų, nei numato vadinamoji Daukanto taisyklė. Su „Žodrodžiu“ tame pačiame leidinyje esančiose „Epitome Historiae Sacrae“ lietuviškose antraštėse vartota mažiau grafemų – tik <è>, <é>. Dažniausiai grafemomis žymėti ilgieji ar trumpieji garsai [e·], [ĕ], tarminiai jų variantai. Tokia rašmenų vartosena rodo Daukanto ankstyvąjį rašybos kūrimosi etapą, ypač spausdinto žodyno rašybos ypatybes. Rašybai turėjo įtakos ir nevienalypė sudėtinių grafemų rašymo tradicija, perimta iš Mažosios Lietuvos ir Mikalojaus Daukšos raštų, kurta ir paties Daukanto. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Daukanto rašyba; Grafemų vartosena; Sudėtinės grafemos; Žodrodys; Compound graphemes; Compund graphemes: use of graphemes; Daukantas' orthography; Use of graphemes; Žodrodys.

ENThe analysis of graphics from Simonas Daukantas’ "Žodrodys" (1838) as well as Lithuanian headlines from "Epitome Historiae Sacrae" and respective rules from Daukantas’ textbooks "Prasmą łotinû kałbos" (1837) and "Abecieła lîjtuwiû-kalnienû ir źiamajtiû kałbos" (1842) is based on the descriptive method and comparison with the theory. The article analysis the use of compound graphemes <é>, <è>, <ê>, <ë>, <ē>in Simonas Daukantas’ "Žodrodyje toie kningelieie essontiu żodiù" published in 1838 in St. Petersburg. It has established that this work includes more cases of the usage of the said graphemes than it is stipulated by Daukantas’ rule. A lower number of graphemes – only <è>, <é>– was used in the Lithuanian headlines of "Epitome Historiae Sacrae" issued alongside with "Žodrodys" in the same publication. The graphemes most often denoted long and short sounds [e·], [ĕ], their dialectic variants. This use of graphics shows the early stage of the development of orthography by Daukantas, especially the particularities of spelling the printed lexis. The orthography was also impacted by multifaceted tradition of spelling compound graphemes taken over from writings originating in Lithuania Minor and written by Mikalojus Daukša and Daukantas. [From the publication]

ISSN:
1392-8600; 1822-7805
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/58321
Updated:
2018-12-17 13:52:23
Metrics:
Views: 27    Downloads: 2
Export: