Dabartinių baltų bendrinių kalbų nosinių sonantų spektrinė analizė

LTDabartinių baltų bendrinių kalbų priebalsiai (jų spektro ypatumai, akustinės skiriamosios ypatybės), naudojant vienodą garsų įrašymo, apdorojimo ir tyrimo metodiką ir kompiuterines programas, kad rūpimų garsų spektrines charakteristikas būtų galima ištirti ir palyginti kuo objektyviau ir išsamiau, iki šiol nebuvo tyrinėti. Daugiausia tyrinėjami atskiri lietuvių ar latvių priebalsių akustiniai skiriamieji požymiai. Šiame straipsnyje pirmąkart pateikiama glausta lyginamoji spektrinė lietuvių ir latvių kalbų nosinių sonantų (atitinkamai [m], [...], [n], [...] ir [m], [n], [ɲ]) ir gomurinių alofonų, tirtų pagal panašią metodiką, analizė. Lyginant atitinkamus skirtingų kalbų duomenis, nosiniai sonantai analizuoti atsižvelgiant į jų spektro charakteristikas (akustines skiriamąsias ypatybes). Gauti abiejų kalbų rezultatai rodo, kad lyginamus lietuvių ir latvių bendrinių kalbų priebalsius nuo kitų garsų ir vieną nuo kito skiria ne viena, o keletas spektrinių ypatybių, pavyzdžiui: nosinio sonanto formančių reikšmės, formančių struktūra ir energijos sklaida; sonanto ir gretimo balsio kokybės parametrai, ypač antrosios formantės kitimas pačioje balsio pradžioje ir viduryje (rezultatai patvirtina, kad F2 lokusai yra viena svarbiausių ypatybių skiriant minkštuosius ir kietuosius priebalsius ar jų variantus); diferencijuojant tiriamųjų priebalsių ir gomurinių jų alofonų spektrines charakteristikas, atsižvelgta ir į šių garsų spektre susidarančių antiformančių reikšmes. Straipsnyje aptariamos ir kitų kalbų atitinkamų tyrinėjimų išvados. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Latvių kalba; Nosiniai priebalsiai; Priebalsiai; Spektrinė analizė; Spektrinės charakteristikos; Šiuolaikinė latvių kalba; Šiuolaikinė lietuvių kalba; Consonants; Contemporary Latvian language; Contemporary Lithuanian language; Latvian; Lithuanian; Nasals; Phonetic inventories; Spectral analysis.

ENUntil recently the acoustic characteristics of the consonants of the contemporary Standard Baltic languages have not been investigated using the similar methodology, equipment and the same software versions, that would allow a reliable comparison of phonetic inventories of both languages. Mostly different features of consonants of Latvian or Lithuanian have been investigated. This article is the first attempt to provide a concise comparison of the Lithuanian and Latvian nasal sonorants ([m], [...], [n], [...] and [m], [n], [ɲ] accordingly) as well as velar allophones by using the similar methodology. The comparable data is described according to the spectral analysis (the main distinctive acoustic features) of the corresponding Lithuanian and Latvian nasals. The obtained data of both languages suggest that the nasals are distinguished from the other sounds and amid themselves on the basis of a set of acoustic parameters, for example: their (nasal‘s) formant structure; F2 transitions between appropriate prevocalic nasal sonorant and the context vowel (this is one of the most significant cues when differentiating palatalized and nonpalatalized consonants or allophones); the presence of anti-formants (nasal sonorants as well as their velar allophones were also characterized by the frequency values of the oral zero). In the present article, appropriate general findings for other languages are also discussed. [From the publication]