LTStraipsnyje remiantis Mykolo Römerio „Dienoraščio” tomų, nušviečiančių paskutinius jo gyvenimo metus (1939 – 1945), medžiaga nagrinėjamas klausimas ar buvo įmanoma nurodytu laikotarpiu kaip nors sureguliuoti įtemptus lenkų-lietuvių santykius Vilnijoje. Pažymima, kad Mykolas Römeris, būdamas lenkų ir lietuvių bendradarbiavimo šalininku, iki pat savo mirties bandė surasti sprendimą šiam uždaviniui. Konstatuojama, kad jis čia susidūrė su dviejų nacionalizmų – lenkų ir lietuvių - aštria kova, kuri užkirto kelią bet kokiems vienos ar kitos pusės kompromisams. Nurodoma, kad anot Römerio, sureguliuoti tuos santykius buvo galima tik remiantis „bendros pilietybės” principu, teigiančiu pilietiškumo viršenybę prieš tautiškumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių-lenkų santykiai; Nacionalizmai; "Bendros pilietybės principas".
ENBasing on materials of volumes of „Dienoraštis” (The Diary) by Mykolas Römeris, which describes last years of his life (1939 – 1945), the article studies the issue of whether it was possible in the mentioned period to normalize difficult Lithuanian-Polish relationships in Vilnia region. It is emphasized that Mykolas Römeris, being a protagonist of cooperation between the Poles and the Lithuanians, till his death tried to find a solution to this problem. It is stated that he confronted two nationalistic ideologies – Polish and Lithuanian – that were in a strong opposition preventing from any compromises on behalf of any of the parties involved. The article says that according to Römeris, the only way to normalize the relationships was the principle of a “joint citizenship” that would acknowledge supremacy of public matters over nationalistic.