Kriminalinių įvykių diskursas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje ir Emilio Vėlyvio kino filmuose

LTLietuvos internetinėje žiniasklaidoje kriminaliniai įvykiai pateikiami kasdien ir šių pranešimų gausa hiperbolizuoja esamos realybės vaizdą. Tiek žiniasklaidoje, tiek kine sukuriami pranešimai veikia visuomenės nuostatas, vertybes ir tapatumą. Gausus kriminalinių įvykių diskursas naudojamas ir Emilio Vėlyvio kino filmuose „Zero“ ir „Zero II“. Dažniausiai Lietuvoje atliekami žiniasklaidoje pateikiamų kriminalinių naujienų tyrimai nebandant to susieti su kino filmais. Kriminaliniai kino filmai perteikia mūsų idėjas apie socialinius, ekonominius ir politinius reiškinius ir taip formuoja mūsų suvokimą apie šiuos reiškinius. Todėl tokio žanro filmai sukelia ir tam tikrus efektus visuomenėje, perteikdami žiūrovams kultūros fragmentus, kurie vėliau formuoja individualią ir kolektyvinę sąmonę. Nors vaidybinių kino filmų gamyba remiasi subjektyviais kūrybos kriterijais priešingai nei žiniasklaidos naujienos, tačiau tiek kino filmai, tiek ir žiniasklaidos pranešimai yra sukonstruotos realybės reprezentacija. Ši reprezentacija straipsnyje tiriama remiantis socialinio konstruktyvizmo teorija, kuri aktuali tuo, jog nusikaltimą traktuoja kaip socialinę realybę, kurią konstruoja visuomenė. Būtent visuomenė gali atitinkamai keisti socialinę realybę suprasdama savo rolę jos konstravime. Taigi pagrindinis straipsnio tikslas yra nustatyti, kokios priežastys lemia kriminalinės informacijos pateikimą ir vartojimo poreikį tiek žiniasklaidoje, tiek kine. Siekiant įgyvendinti šį tikslą iškelti uždaviniai: 1) atskleisti galimus vartotojų kriminalinės informacijos pasirinkimo motyvus; 2) nustatyti kriminalinių įvykių tematiką pasirinktoje internetinės žiniasklaidos svetainėje; 3) nustatyti kriminalinių įvykių tematiką pasirinktuose kino filmuose; 4) išskirti dominuojančius pranešimus kriminalinių įvykių tematikoje.5) palyginti kriminalinių įvykių temas ir dominuojančius pranešimus; 6) išanalizuoti, kokią įtaką internetinė žiniasklaida ir kino filmų pateikiamų pranešimų apie nusikaltimus ir jų temų skirtumai ir panašumai turi kriminalinių įvykių diskurso plėtojimui viešojoje erdvėje. Analizuojant kriminalinių įvykių žiniasklaidoje ir kine problematiką bei priežastis, kurios lemia tokios informacijos paklausą visuomenėje, iš pradžių aptariamas medijų ir jų turinio pasirinkimo aspektas, vėliau aptariama kriminalinių įvykių diskurso sąvoka ir pristatomas kriminalinių įvykių pateikimo pasirinktoje internetinėje žiniasklaidos svetainėje (laikraštyje Delfi.lt) ir kino filmuose („Zero“ ir „Zero II“) tyrimas, kuriame analizuojami pranešimai apie kriminalinius įvykius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kinas; Kriminaliniai filmai; Kriminaliniai įvykiai; Socialinis konstruktyvizmas; Žiniasklaida; Cinema; Criminal events; Criminal movies; Mass media; Media; Social constructionism; Social constructivism.

ENThe main objective of this article is to identify the factors which determine the depiction of criminal events in Lithuanian internet media and film, as well as consumer demand for this type of information. The impact of mass media and films is evidenced in the fact that the messages they provide influence our ideas about social, economic and political phenomena and shape our perception of them. Even if a fictional film is based on subjective creativity and its criteria, mass media has to meet the requirements of objectivity; nevertheless, the messages provided by both are a representation of constructed reality. Mass media produces messages about crime, and crime movies help reproduce this information by expanding it with fictional narrative and condensing one aspect or another. In Lithuanian internet media, criminal events are presented every day, and the abundance of these messages hyperbolizes the view of the existing reality. The depiction of many criminal occurrences is used in Emilis Vėlyvis’ films "Zero" and "Zero 2". The appearance of this information in mass media and films results in consequences which affect society both negatively and positively. On one hand, information about crime helps to understand safety conditions in society, but on the other hand, it forms a fear of crime and an exaggerated view of criminality. This in turn makes it difficult to distinguish crime from entertainment, because depictions of crime are being presented in various forms of media both as necessary information for society and also as entertainment. [From the publication]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Komunikacija / Communication