Skaitmeninė dimensija sumaniajame mieste: Baltijos šalių miestų atvejis

LTAnalizuojant ir apibendrinant publikacijas, susijusias su sumaniojo miesto kaip sumaniosios socialinės sistemos kategorija, išryškėja skirtumai tarp visų sumaniųjų miestą apibūdinančių charakteristikų. Ypač išsiskiria skaitmeninės dimensijos indėlis į bendrą sumaniojo miesto sąvoką. Publikacijose pastebimi skirtingų autorių nuomonių panašumai ir skirtumai skaitmeninės dedamosios atžvilgiu. Šio straipsnio praktinės analizės dalis buvo parengta analizuojant EUROSTAT duomenis, publikuotų tarptautinių projektų atvirąsias duomenų bazes bei Lietuvos informacinės visuomenės plėtros komiteto sukauptą duomenų bazę. Darbe taikyta metodika, pagal kurią statistiškai lyginamas pasirinktų miestų ir valstybių vietos sąrašuose pagal sumanumą skaitmeninę dimensiją apibūdinantys rodiklių rangai. Straipsnyje pateikiama panašių savo dydžiu trijų Baltijos šalių miestų (Kaunas, Liepoja, Tartu) analizė skaitmeninės dimensijos požiūriu. Tyrimas parodė, kad šių miestų rangavimo vietos atitinka pačių valstybių vietas. Reikalingi tolesni tyrimai, kuriais būtų patikrinta, kiek tai teisinga kitiems miestams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sumanusis miestas; Skaitmeninis miestas; Skaitmeninė dimensija; Informacinės komunikacinės technologijos; Smart city; Digital city; Digital dimension; Information communication technologies.

ENAnalysis of publications related to category of smart cities as smart social system shows differences between all characteristics describing the smart city and especially the contribution of digital dimension to the general concept of smart city. Differences and similarities of opinions of different authors about the digital dimension have been noted. The practical analysis has been prepared using EUROSTAT, the open databases published by international projects and Lithuanian committee for development of information society. A methodic that uses statistical comparison of places of states and cities in lists ranked by various indicators of smartness has been tried out. The paper compares three cities (of a similar size) of Baltic countries (Kaunas, Liepaja and Tartu) from the point of view of digital dimension. The investigation has shown that their positions in the abovementioned lists correspond to the positions of the states. Further research is required to find out to what extent that is true for other cities. [From the publication]

• Elektroninės valdžios raida Europos Sąjungos rytinio pasienio valstybėse / Gintaras Žilinskas. Viešoji politika ir administravimas. 2014, t. 13, Nr. 1, p. 163-174.
• Išmaniųjų miestų apžvalga ir analizė / Simona Zapolskytė, Vytautas Palevičius. Mokslas - Lietuvos ateitis. 2018, t. 10, Nr. 1, 1 pdf (7 psl.).
• The Expression of the dimensions of smartness in cultural management: the foundations of the research / Rytis Milkintas, Teodoras Tamošiūnas. Socialiniai tyrimai. 2022, t. 45, Nr. 1, p. 77-90.
• Valuation of Lithuanian cities’ smartness / Daiva Jurevičienė, Augustė Biekšaitė. Economics and culture. 2020, vol. 17, no. 1, p. 594-598.