LTMonografijoje tyrinėjama mirties temų vaizduosena Abiejų Tautų Respublikoje. Knygoje analizuojamas normatyvinių mirties vaizdinių ryšys su socialinėmis ir religinėmis aspiracijomis. Nagrinėjama kontempliacijos ir atminimo tradicija Vidurio Europoje, keliant klausimą, kodėl mirties kultūra baroko laikotarpiu buvo itin plačiai paplitusi. Mirties motyvai siejami su politinėmis, ekonominėmis ir religinėmis realijomis. Aptariami vaidmenys, kuriuos atliko didieji globėjai ir Katalikų Bažnyčia, mirties minėjimą laikę socialiniu prioritetu ir skatinę eschatologinių vaizdinių sklaidą visuomenės prozelitizacijos tikslais. Knygą sudaro penkios dalys, skirtos įvairiems „memento mori“ kultūros aspektams aptarti. Pirmoje dalyje svarstoma, kodėl XVII a. Lenkijoje–Lietuvoje plito viduramžiams būdinga mirties ikonografija, mecenuoti makabriški kūriniai. Antroje dalyje kreipiamas dėmesys į mirties personifikaciją: skeleto ir mirties triumfo vaizdinius. Trečioje analizuojami makabriški motyvai, ketvirtoje – atminimo ir laidojimo praktikos. Paskutinėje dalyje aptariami architektūros ir kraštovaizdžio ypatumai, koplyčių simbolika ir ikonografija. Aktyvi globėjiška veikla – esminė priežastis to mirties rūpesčio, kuris persmelkė visą meninės kūrybos lauką. Knygoje atskleidžiama, kad mirties vaizdinių sklaida užtikrino kultūrinį vientisumą įvairialypėje visuomenėje. Istorijos veikalas papildo tarpdisciplininius mirties kultūros tyrimus, referuodamas į meno istoriją ir vizualinę kultūrą.Reikšminiai žodžiai: Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Dailė; Architektūra; Mirties vizualinė kultūra; Kingdom of Poland; Art; Architecture; Visual culture of death.
ENThe monograph examines the appearance of death topics in the Polish-Lithuanian Commonwealth. The book analyses the relation between normative death images and social and religious aspirations. The contemplation and commemoration tradition in Central Europe are analyzed while raising the question of why the death culture was extremely widespread during the Baroque period. The motives of death were associated with the political, economic and religious realities. The roles played by the great patrons and the Catholic Church are discussed, and they thought of mentioning of death as a social priority and promoted the need of spreading eschatological images for the purposes of prose-lethal society. The book consists of five parts that are dedicated to discussing the various aspects of the culture of memento mori. The first part question why iconography of death was becoming more common in the 17th century Poland-Lithuania, macabre creations were financially supported. The second part focuses on the personification of death: the appearances of a skeleton or the triumph of death. Macabre motives are analysed in the third part, and the fourth one analyses the practices of remembering and burying. The last part discusses the architectural and landscape features, the chapel's symbolism and iconography. Active caring actions are an essential reason for the concern of death that the artistic creations were full of. The book reveals that the appearances of death ensured a cultural solidity in a multifaceted society. The history paper adds to the interdisciplinary studies of death culture, referring to art history and visual culture.