Vidurinio ir vėlyvojo geležies amžiaus žemaičių moterų galvos dangos rekonstrukcija

LTArcheologinio kostiumo rekonstrukcija Lietuvoje - pakankamai nauja tema. Šiuo tyrimu mėginta rekonstruoti viduriniojo ir vėlyvojo geležies amžiaus žemaičių moterų galvos dangą. Rekonstrukcija atskleidė, jog žemaičių moterų galvos danga yra savita ir išskirtinė kitų genčių galvos dangalų atžvilgiu. Rekonstravus vidurinio geležies amžiaus žemaičių galvos dangą ir šukuoseną, galima teigti, kad pakaušio įvija - viena ar įkomponuota į tekstilinį apgalvį - tikrai galėjo būti skirta šukuosenai formuoti sukant plaukus į kuodą. Gana didelis vilnonių siūlų kiekis, naudotas gaminiams viduriniame geležies amžiuje rodo, kad lininis pluoštas tuo metu dar nebuvo paplitęs, o vėlyvajame geležies amžiuje panašios konstrukcijos dirbiniams jau naudotas daug tvirtesnis augalinis pluoštas – pintos ar vytos lininės virvelės. Sprendžiant iš archeologinės medžiagos, neturime pagrindo išskirti merginų ir moterų galvos dangos ypatumų, kaip įprasta XVIII-XIX a. susiformavusiame etnografiniame kostiume. Nagrinėjant archeologinį kostiumą pastebimi tik etniniai galvos dangos skirtumai. Kadangi abiem aprašytais atvejais originali moterų galvos danga buvo nusidėvėjusi, t. y. nusitrynusi centrinė pakaušio įvijos dalis, sutrūkusi ir taisyta žalvario žiedelių kepuraitė, negalima teigti, kad ji buvo dėvima tik švenčių ir apeigų progomis. Tai veikiau turtingų moterų kilmės ženklas, nešiotas nuolat. Originalių galvos dangos radinių variacijos, restauruoto ir rekonstruoto gaminio panašumas rodo, kad kiekvienas meistras, siekdamas identiško rezultato, galėjo turėti ir savitą būdą detalėms į visumą sujungti.Reikšminiai žodžiai: Apgalviai; Kepuraitės; Rekonstrukcija; VII–XI amžius; Vidurinis Geležies Amžius, žemaičiai, archeologinis kostiumas, moterų galvos apdangalai, rekonstrukcija; Žemaičiai; Žemaičių moterų galvos danga; 7th -11th centuries; Caps; Lithuania; Middle Iron Age, Samogitians, archaeological costume, women's headbands, reconstruction; Reconstruction; Samogitia; Samogitian women head dress; Temple ornaments.

ENReconstruction of archaeological clothes in Lithuania is a rather new topic. This study has attempted to reconstruct a head covering of a Samogitian woman from the middle and late iron age. The reconstruction has revealed that the head coverings of Samogitian women are distinctive and unique while compared to head coverings of other tribes. After reconstructing the head covering and hairstyle of middle iron age Samogitian women, it can be stated that a covering part of the back of the head - alone or together with textile - really could have been used to form a hairstyle while putting hair in a bun. Quite a large quantity of wool yarn that was used during the middle period of the iron age shows that linen fiber was not yet popular, and similar constructions for creations used a sturdier plant fiber in the late period of the iron age - crocheted or twister linen strings. Archaeological data shows that we have no reason to separate characteristics of head coverings of girls and women the way it was usual in an ethnic costume that has formed in the 18th-19th centuries. Only the ethnic differences of head coverings are noticed while examining the archaeological costume. Since the original female head covering has been worn-out in both described scenarios, i.e. the central part of the back of the head was worn-out, brass rings were broken and repaired, it cannot be said that it was worn only during special occasions and rituals. This is more of a sign of a wealthy woman, and it was worn constantly. The variation of the original head coverings, the similarity of the restored and reconstructed product shows that each craftsman could have had a unique way of combining the details into a whole to achieve an identical result.