Lietuvos ūkininkų ūkių efektyvumo veiksniai ir šaltiniai

LTStraipsnio tikslas – ištirti Lietuvos ūkininkų ūkių gamybinio efektyvumo šaltinius ir veiksnius neoklasikinės metodologijos požiūriu. Efektyvumo šaltiniai buvo analizuojami taikant daugiakryptės efektyvumo analizės metodą. Šis metodas leidžia įvertinti efektyvumą taikant skirtingas stebėjimų projekcijos į gamybos ribą kryptis. Taip buvo įvertintas atskirų gamybos veiksnių, aprašančių gamybos technologiją, panaudojimo efektyvumas. Efektyvumo veiksnių analizei taikyta dvigubos savirankos metodika, leidžianti įvertinti nepaslinktus efektyvumo rodiklius ir suderintus nupjautos regresijos koeficientus. Pastarieji koeficientai apibūdina efektyvumo veiksnių poveikį. Visuose ūkininkavimo tipuose pastebėtas santykinai žemas turto panaudojimo efektyvumas, kurį lemia perteklinės investicijos. Žemas santykinis žemės panaudojimo efektyvumas augalininkystės ir mišriuose ūkiuose susijęs su išmokų politika ir žemės rinkos iškraipymais. Taikant pastovios masto grąžos modelį žemės naudojimo efektyvumas buvo santykinai aukštesnis, taigi ūkio dydis lemia didesnį kitų gamybos veiksnių panaudojimo neefektyvumą. Analizuojant efektyvumo veiksnius, nupjautos regresijos koeficientai, susiję su laiko, ūkio dydžio ir turto bei darbo jėgos santykio kintamaisiais, parodė, kad pastarieji veiksniai teigiamai veikė gamybinį efektyvumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Duomenų apgaubties analizė; Efektyvumas; Veiklos analizė; Ūkininkų ūkiai; Activity analysis; Data envelopment analysis; Efficiency; Family farms.

ENThe paper aims to identify the factors and sources of the Lithuanian family farm efficiency with respect to the neoclassical methodology. The sources of efficiency were analysed by the means of the multi-directional efficiency analysis. The latter technique facilitates benchmarking based on varying directions of projections towards the efficiency frontier. Therefore, the efficiencies associated with the inputs defining a production technology were estimated. The double bootstrap method was employed to estimate the bias-corrected efficiency scores along with the consistent coefficients of the truncated regression. The latter coefficients enable one to analyse the impact of the efficiency factors. The results did indicate that the asset efficiency was the lowest one across all farming types. This type of inefficiency might be related to excessive investments. Meanwhile, the low land use efficiency has been induced by the agricultural support policies (e. g. direct payments) as well as land market distortions. Indeed, the relative land use efficiency increased under the constant returns to scale thus implying that other production factors become even less efficient as the farms size deviates from the optimum. As for the efficiency factors, the truncated regression suggested that time trend, farm size, and the ratio of assets to labour input had a positive impact upon the efficiency. [From the publication]