Miškų tvarkymo darnumo ekonominis ir socialinis vertinimas
LTMiškų tvarkymo darnumas apibrėžiamas kaip koncepcija, siekianti išlaikyti ir padidinti miškų ekonomines, socialines ir ekologines vertybes dabartinėms ir ateities kartoms. Jo vertinimui yra siūlomi įvairūs metodai: daugiakriterinės analizės, ekonominio vertinimo, socialinio pasirinkimo. Šio tyrimo hipotezė – kad miškų tvarkymo darnumo lygį galima apibūdinti atlikus miškų ekonominės, ekologinės ir socialinės naudos ekonominį vertinimą ir jos struktūrą palyginus su visuomenei priimtina šių naudos rūšių struktūra. Tyrimo uždaviniai: 1) apibūdinti miškų tvarkymo darnumo vertinimo metodinius pagrindus; 2) atlikti Lietuvos miškų daugiafunkciškumo ekonominį vertinimą; 3) atlikti Lietuvos gyventojų apklausą miškų tvarkymo darnumo klausimais; 4) įvertinti Lietuvos miškų tvarkymo darnumo lygį pagal miškų ekonominio vertinimo ir sociologinės apklausos rezultatus. Atlikus Lietuvos miškų ekonominį vertinimą, nustatyta tokia jų funkcijų vertės struktūra: ekonominė – 41,1 %, ekologinė – 37,6 % ir socialinė – 21,3 %. Pagal sociologinę Lietuvos gyventojų apklausą svarbiausia miškų funkcija laikoma ekonominė (39 %), toliau eina ekologinė (32 %) ir socialinė (29 %). Vertinant miškų tvarkymo darnumą pagal ekonominio įvertinimo atitikimą gyventojų lūkesčiams, jis siekia 84,6 %. Įvertinus Lietuvos miškų tvarkymo darnumą daugiakriterinės analizės metodu pagal europinius kriterijus ir indikatorius (UNECE, 2011), miškų tvarkymo darnumo lygis – 66 %. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darnumas; Ekonominis vertinimas; Miškai; Sociologinė apklausa; Economic evaluation; Forests; Sociological survey; Sustainability.
ENSustainable forest management is defined as the stewardship and use of forest and forest land in a way, and at a rate, that maintains the forest’s biodiversity, productivity, regeneration capacity, vitality and their potential to fulfil, now and in the future, relevant ecological, economic and social functions, at local, national, and global levels, and that does not cause damage to other ecosystems. Different methods are suggested for evaluation of forest management sustainability, multi-criterial analysis, economic evaluation, social preferences. Hypothesis of the research: level of sustainability of forest management could be characterized in comparison of economic evaluation of economic, ecological and social benefits of forests with social preferences of these benefits. Tasks of the research: 1) to characterize the methodological background of forest management sustainability; 2) to evaluate a multi-functionality of Lithuanian forests; 3) to carry out a survey of Lithuanian citizens’ opinion regarding sustainability of forests management in Lithuania; 4) to evaluate the forest management sustainability level in Lithuania according to the data of forest economic evaluation and results of sociological survey. The performed economic evaluation of Lithuanian forests multi-functionality showed the following structure of forest functions: economic functions – 41.1%, ecological functions – 37.6%, and social functions – 21.3%. According to the sociological survey results, economic forest function is the most important –39%, ecological function – 32% and social function – 29%.For evaluation of forest management sustainability level comparison methods were used where economic evaluation of forests functions results were compared with respondents’ preferences. The results of this comparison show that the level of forest management sustainability corresponds to 84.6 % of respondents’ expectations. The level of Lithuanian forest management sustainability evaluated on the method of multi-criterial analysis (UNECE, 2011) was 66.0%. [From the publication]
- Ekonomika ir aplinka : subalansuotos plėtros valdymas / Remigijus Čiegis. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2004. 551 p.
- Forest and society’s welfare: impact assessment in Lithuania / Stasys Mizaras, Diana Lukmine. Sustainability (Basel). 2021, 13, 5598.
- Miškų ūkio poveikio visuomenės gerovei vertinimas Lietuvoje / Stasys Mizaras, Diana Lukminė, Asta Doftartė. Žemės ūkio mokslai. 2019, t. 26, Nr. 3, p. 135-144.
