Tiesioginių išmokų reformos galimas poveikis žemdirbių namų ūkių pajamoms Lietuvoje

LTAnkstesnių tyrimų išvados dėl tiesioginių išmokų ir kitų žemės ūkio subsidijų poveikio žemdirbių pajamoms nėra vienareikšmiškos. Vieni tyrėjai nustatė, kad jos mažina ūkių ir namų ūkių pajamų skirtumus bei nelygybę, kiti – atvirkštinį jų efektą. Be to, bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2014–2020 m. reforma siejama ne vien su siekiu užtikrinti deramas žemės ūkiu besiverčiančių gyventojų asmenines pajamas, bet ir su noru sumažinti skurdą bei socialinę atskirtį, ypač smulkiųjų žemdirbių, kurie daugiausiai ir patenka į skurdo bei socialinės atskirties spąstus. Dėl to galimas BŽŪP reformos pasekmes svarbu įvertinti ne vien ūkių ar žemės ūkio šakos, bet ir žemdirbių namų ūkių lygmeniu. Tyrime mikrosimuliacijos būdu siekiama nustatyti žemės ūkio subsidijų pokyčių, sąlygotų tiesioginių išmokų pagal BŽŪP I ramstį reformos, ir jų veikiamų socialinės pašalpos pokyčių suminį tiesioginį poveikį žemdirbių namų ūkių pajamoms. Nustatyta, kad panaikinus tiesiogines išmokas ir kitas einamąsias subsidijas žemės ūkiui, žemdirbių namų ūkių pajamos sumažėtų, išskyrus namų ūkius, kurių dirbamos žemės plotas yra mažesnis už vieną hektarą ir kurių pajamos iš savarankiškos žemės ūkio veiklos yra tik papildomas pragyvenimo šaltinis. Tuo tarpu padvigubėjusios tiesioginės išmokos labiausiai padidintų didesnį žemės plotą naudojančių žemdirbių namų ūkių pajamas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Disponuojamos pajamos; Mikrosimuliacija; Pajamos; Tiesioginės išmokos; Žemdirbių namų ūkiai; Žemdirbių namų ūkių aprėptis; Agricultural households; Coverage of agricultural households; Direct payments; Disposable income; Income; Lithuania; Microsimulation.

ENThe research aim is to evaluate the potential impact of impacts of reform of direct payments on agricultural household income in Lithuania on the relation between the agricultural subsidies and means-tested benefits approach. Two relative indices for measuring the impact of both transfers are used – percentage transfer estimate (%PTE) and nominal transfer coefficient (NTC), which enable to determine the contribution of these transfers to agricultural household income. PTE and NTC enable to measure the proportion by which each of the analyzed transfers increases the disposed agricultural household income, received from labor activity or otherwise. It should be noted that these indices can be applied for measuring the contribution of any other source of household income. Categorization of agricultural households according to two coverages (i. e. the broad, when a group of farmers includes all households without exception, which are involved in independent agricultural activity and receive from it some income; and the narrow, when a group of farmers includes only those households, where income from agricultural activity makes the biggest part of the budget) gives the possibility to assess the benefit of agricultural policy transfers received by the households involved in agricultural business (e. g. farmers’ farms, registrated according to the Lithuanian legislation requirements) as well as those of the individuals engaged in agricultural activity on a certain scale.Classification of agricultural households by the area of used land enables to identify the differences of the impact of agricultural policy and social transfers on farmers’ welfare, depending on the scale of agricultural activity. Empirical investigation of the impact of agricultural subsidies on agricultural household income, which employs ILCS public files with statistical data on observation units, brings to the following generalizing conclusions. The agricultural subsidies that are received by household budgets are significantly bigger in agricultural households of the narrow coverage in comparison to those of the broad coverage. Differences of the disposed agricultural household income are consequently dependent on the area of cultivated land – the bigger this area the higher income average in the tested groups of agricultural households. The same dependency is characteristic to the distribution of agricultural subsidies. The scenario of hypothetical direct payment reform, according to which twice bigger agricultural subsidies are assigned to direct support to agriculture, would make the biggest positive influence on the income increase in the narrow agricultural households’ coverage. Besides, it is established that agricultural subsidies that doubled in agricultural households of the broad coverage would mostly increase income of the agricultural households using bigger land area. [From the publication]