The Mysterious collection of Fr Konstantinas Kuprys-Kuprevičius

LTApie kunigą ir kolekcininką Konstantiną Kuprį-Kuprevičių (1874–1947) ir jo paslaptingą kolekciją iš tiesų žinome labai nedaug. Kunigas nuo 1935 m. pateko į Valstybinės archeologinės komisijos ir, aišku, žiniasklaidos akiratį, kai įsigijo kunigo Juozapo Žiogo (1868–1935) archeologinę kolekciją. K. Kuprys- Kuprevičius nusipirko kolekciją 1935 m. prieš pat J. Žiogo mirtį šiandien nebežinomomis aplinkybėmis. Aišku viena, kad kunigas J. Žiogas prieš tai savo kolekciją testamentu buvo paskyręs Kauno Vytauto Didžiojo kultūros muziejui. 1935 m. gruodžio 27 d. K. Kuprys-Kuprevičius įsigytą senienų kolekciją kartu su savo rinkiniais parodė parodoje Kretingoje, Šv. Antano Misijų kolegijoje. Nuo tada Lietuvos archeologų ir muziejininkų dėmesys, tiksliau – nesėkmingi bandymai perimti ar perpirkti J. Žiogo kolekciją, lydėjo K. Kuprį-Kuprevičių iki gyvenimo saulėlydžio. Todėl nieko keista, kad Lietuvos archeologijos istoriografijoje apie K. Kuprį-Kuprevičių įsitvirtino gana negatyvi nuomonė. Šis straipsnis skirtas pamėginti bent kiek praskleisti uždangą nuo K. Kuprio-Kuprevičiaus gyvenimo kelio, jo filantropinės veiklos, aistringo įvairių senienų ir archeologinių radinių pomėgio ir jo kolekcijos, vadintos net „muziejumi“. K. Kuprys-Kuprevičius kaip kolekcininkas priklauso tipiškai kartai XIX a. pabaigos – XX a. pradžios senienų rinkėjų, kuriuos vedė kolekcionavimo aistra ir domino daugybė meno, mokslo ir kultūros sričių. Susidaro įspūdis, kad K. Kuprys-Kuprevičius rinko monetas nuo antikinių iki šiuolaikinių, ir ši kolekcijos dalis buvo gausi bei vertinga, į ją pakliuvo monetų „iš viso pasaulio“. Kolekcijoje taip pat buvo įvairių senų banknotų, medalių, pašto ženklų, paveikslų, plakatų, etnografinių dirbinių ir archeologinių radinių bei kitų eksponatų.Apie K. Kuprio-Kuprevičiaus archeologinį rinkinį žinome labai nedaug. Žinoma, kad apie 1933 (?) m. dalis radinių iš ardomų Paalksnių pilkapių pateko Pašilės klebonui K. Kupriui-Kuprevičiui. 1932–1934 m. gyvenant Budriuose, kiek vėliau Kretingos vienuolyne (1934–1940 m.), žmonės kunigui atidavė ar perdavė už pažadą atlaikyti mišias radinių iš ardomų Kretingos rajono kapinynų, tokių kaip Užpelkiai (antkaklė, apyrankės, ietigaliai), Ankštakiai (plokščia segė), Kveciai (ietigalis), Raguviškiai II (žalvariniai papuošalai ir ietigaliai) ir Lazdininkai (nemažai Romos monetų ir kitų radinių) bei iš nenustatyto paminklo Salantuose (1 pav.). Gaila, bet ir šio straipsnio autoriams daugiau duomenų, apibūdinančių kunigo archeologinę kolekcijos dalį, rasti nepavyko. Todėl lieka neaiškus ir jo archeologinės kolekcijos dydis, radinių kilmės vietos ir šios kolekcijos sudėtis. Labiausiai apmaudu, kad sprendžiant iš trumpučių žinučių spaudoje vertinga jo kolekcijos numizmatinė dalis, taip pat ir pajūrio kapinynuose rastosios Romos monetos, yra prarastos, geriausiu atveju jų likimas nežinomas. Tačiau dėl archyvinės medžiagos trūkumo ir paslaptingai išnykusios ar susimaišiusios su J. Žiogio rinkiniu K. Kuprio-Kuprevičiaus kolekcijos straipsnyje keliami klausimai toliau lieka neaiškūs. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Archeologiniai dirbiniai; Archeologiniai radiniai; Kolekcija; Kolekcininkas; Kolekcionierius; Konstantinas Kuprys-Kuprevičius; Konstantinas Kuprys-Kuprevičius, kunigas, kolekcionierius, kolekcija; Kunigas; Muziejų istorija; Archaeological artefacts; Archaeological artifacts; Collection; Collector; History of museums; Konstantinas Kuprys-Kuprevičius; Konstantinas Kuprys-Kuprevičius, priest, collector, collection; Priest.

ENWe have little information about the priest and collector Konstantinas Kuprys-Kuprevičius (1874–1947) and his mysterious collection. He became known in cultural circles only when the State Archaeological Commission and the media mentioned him in 1935, because he acquired the archaeological collection of Fr Juozapas Žiogas (1868–1935) under unclear circumstances. Before his death, Fr Žiogas left his collection in his will to Kaunas’ Vytautas the Great Museum of Culture. On 27 December 1935, Fr Kuprys-Kuprevičius showed his acquired collection of antiquities, along with his own pieces, in an exhibition at St Anthony’s Missionary College. After that, and until the death of Fr Kuprys-Kuprevičius, Lithuanian archaeologists and museum staff unsuccessfully attempted to take over or to repurchase the Žiogas collection. It is therefore not surprising that there was a negative opinion about Fr Kuprys-Kuprevičius in Lithuanian archaeological historiography. This article will try to illuminate the story of his life, his philanthropic activities, his passionate love of antiquities and archaeological artefacts, and his collection, which is sometimes referred to as his "museum". However, due to a lack of archive data, and the mysterious disappearance of the Žiogas collection, some questions still remain. [From the publication]