Šiuolaikinės religinės lietuvių muzikos sąsajos su tradicija – sacrum reikšmių lobynu

LTLietuvai atgavus Nepriklausomybę, daugelis lietuvių kompozitorių susidomėjo bažnytiniais žanrais. Religinei, ypač bažnytinei, kūrybai, idant ji būtų suvokiama kaip „šventa“ (sakrali), itin svarbu sąsajos su praeitimi, rėmimasis paveldu – krikščioniška tradicija. Straipsnyje aptariami tradiciniai sacrum ženklai, kurių randame įvairios paskirties šiuolaikinėje religinėje lietuvių kompozitorių muzikoje. Tai: 1) grigališkosios monodijos interpretacijos (citatos, parafrazės, darybos dėsnių taikymas), 2) harmoninės vertikalės eufonija, 3) kontrapunkto technika (polifoninė faktūra). Grigališkoji monodija ir darnaus skambesio polifonija Vakarų Europos muzikos raidoje (iki XVI a. imtinai) natūraliai susiklostė kaip švento liturginio teksto atlikimo būdai, o šiuolaikinėse religinėse kompozicijose jais dažnai naudojamasi kaip muzikos retorikos priemonėmis, (iš)reiškiančiomis sakralumą, maldingumą, amžinybę, Dievo karalystę ir pan. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bažnytinė muzika; Eufonija; Grigališkasis choralas; Kontrapunktas; Monodija; Polifonininė faktūra; Polifoninė faktūra; Religinė muzika; Sacrum; Tradicija; Tradicija, sacrum; Šiuolaikiniai lietuvių kompozitoriai; Church music; Counterpoint; Euphony; Gregorian chant; Lithuanian contemporary composers; Monody; Polyphonic texture; Sacral music; Sacrum; Tradition; Tradition, sacrum, sacral music, church music, Lithuanian contemporary composers, monody, Gregorian chant, euphony, counterpoint, polyphonic texture.

ENAfter Lithuania regained its political independence, many Lithuanian composers developed a new interest in church music genres. To be perceived as sacred,’ religious and, specifically, church music must retain certain recognisable ties with the legacy of the past - that is, with the Christian tradition. This article deals with the tradition-laden signs ofsacrum, which have made their way into religious works by contemporary Lithuanian composers written for different occasions and purposes. In most cases these signs comprise: 1) the interpretations of Gregorian chant (quotations, paraphrases, application of similar principles in melodic organisation): 2) euphonic quality of the harmonic material; 3) the use of the contrapuntal technique (polyphonic texture). In the history of Western European music (till around the end of the 16th c.), monophony of Gregorian chant and euphonic polyphony have been naturally associated with the performance of sacred texts as part of the Christian liturgy, while in contemporary religious compositions these traditional modes of performance are employed as rhetorical devices to convey sacredness, piety, eternity, the Kingdom of God, etc. [From the publication]

• Teologija / Theology
• Muzikologija / Musicology