LTPirmojo pasaulinio karo metais Lietuvos valstybingumo atkūrimu rūpinosi ne tik Vilniaus konferencijoje išrinkta Lietuvos Valstybės Taryba, bet ir užsienyje veikę lietuvių politiniai centrai, iš kurių vienas svarbiausių buvo Šveicarijoje. Tačiau šiems centrams istorikai skiria gerokai mažiau dėmesio nei Lietuvos Valstybės Tarybai. Straipsnyje analizuojamos lietuvių organizacijų Šveicarijoje įsteigimo aplinkybės ir ryšiai su tarptautinėmis organizacijomis bei atskirų tautų atstovais 1916–1918 m. Tai daroma remiantis Lozanos, Berno, Stokholmo konferencijų medžiaga, ten dirbusių žmonių atsiminimais, korespondencija, istorikų darbais. Lietuvių organizacijų Šveicarijoje kūrimo pradžia galima laikyti 1915 m., kuomet Lietuvių informacinis biuras iš Paryžiaus persikėlė į Lozaną. 1916 m. II-ojoje Lozanos konferencijoje buvo aiškiai išsakyti Lietuvos nepriklausomybės siekiai, nutarta organizuoti Lietuvių Tautos Tarybą. 1917 m. vasario pabaigoje įsteigtas Vykdomasis komitetas nukentėjusiems nuo karo šelpti Lietuvoje. Šių organizacijų atsiradimą lėmė karo sukeltos nelaimės, tautų išsivaduojamojo judėjimo įtaka. Jos susidūrė su įvairiomis problemomis – oponentų bauginimu, trukdžiais siunčiant surinktas lėšas nuo karo kenčiantiems tautiečiams. Dėl to lietuvių rengiami pasitarimai ir konferencijos Šveicarijoje buvo slapti. Lietuvių organizacijos užmezgė ryšius su Raudonuoju kryžiumi, įvairiomis kitomis organizacijomis. Taip pat buvo mezgami ryšiai su kitų tautų (latvių, ukrainiečių) atstovais. Visgi šie ryšiai dar kelia įvairių klausimų ir turėtų būti naujų tyrimų objektas.Reikšminiai žodžiai: Centrinis komitetas nukentėjusiems nuo karo lietuviams šelpti „Lituania“; Labdaros Lietuvai komitetas; Lietuvių Tautos Taryba; Lietuvių informacinis biuras; Lietuvių organizacijos Šveicarijoje; Šveicarijos lietuviai, Pirmasis pasaulinis karas, šalpos organizacijos; Central Committee for Aid to War Victims „Lituania“; Charity Committee for Lithuania; Lithuanian Information Bureau; Lithuanian National Council; Lithuanian organizations in Switzerland; Swiss Lithuanians, I Word War, charitable organizatiosn.
ENDuring the years of World War 1, the restoration of Lithuanian statehood was taken care by not only the Council of State that was elected during the Vilnius conference, but political centers that were active abroad, one of the most important ones was in Switzerland. These centers, however, get much less attention from the historians than the Council of the Lithuanian State. The article analyses the establishment of Lithuanian organizations in Switzerland and the relations with international organizations and the representatives of separate nations in 1916-1918. This is done based on materials from Lausanne, Berne, Stockholm conferences, recollections of people who worked there, correspondence, and historians' works. The start of the creation of Lithuanian organizations in Switzerland can be seen in 1915 when the Lithuanian Information Office moved from Paris to Lausanne. The Second Conference of Lausanne in 1916 was used as a place to clearly express the goals of independence of Lithuania, it was decided to organize a Council of the Lithuanian Nation. At the end of February 1917, Executive Committee for the victims of the war was established, and it supported people financially. The emergence of these organizations was caused by the disasters of war, the influence of the movement of liberation. They faced various problems - threats from opponents, complications while sending the collected funds to people who were suffering from war. As a result, Lithuanian meetings and conferences in Switzerland were secret. Lithuanian organizations have established contacts with the Red Cross, and various other organizations. Connections were also made with representatives of other nations (Latvians, Ukrainians). However, these relationships still raise various questions and should be subject of new research.