Protiškai neįgalių asmenų ugdomumas: tėvų ir pedagogų socialinių nuostatų analizė ir modelio konstravimas

LTStraipsnyje atskleidžiami sutrikusio intelekto asmenų ugdymo ypatumai: problema ir jos sprendimo kryptys. Tyrimo problemą apibūdina šie klausimai: kokiomis savybėmis ir bruožais pasižymi tėvų ir pedagogų socialinės nuostatos ugdant neįgalius vaikus? Derinant L. Thurstone ir R. Likerto socialinių nuostatų tyrimo metodikas sudarytas kiekybinio tipo socialinių nuostatų į protiškai neįgalių asmenų ugdomumą standartizuotas klausimynas tėvams ir pedagogams. Apklausoje dalyvavo 141 pedagogas ir 152 tėvai iš visos Lietuvos, auginantys sutrikusio intelekto vaikus. Paaiškėjo, jog nuostatų į neįgalių asmenų ugdomumą struktūrą sudaro: neįgaliojo asmenybės ir socialinės vertės pripažinimas, neįgaliojo gabumų pripažinimas, pedagoginis pesimizmas, fatalizmas, humanistinė pedagogika, segregacija, neįgaliojo asmenybės ir jo šeimos nevisavertiškumas, orientacija į socialinius ir buitinius ugdymo prioritetus, specifinių ugdymosi poreikių nuvertinimas, archetipinės bendravimo su neįgaliuoju baimės, pedagogo kaip šeimos substituto funkcija. Visi šie komponentai integruojasi į dvi pagrindines ugdomumo konstrukto dimensijas – pedagoginį pesimizmą ir pedagoginį optimizmą. Tėvų ir pedagogų socialinės nuostatos į neįgalių asmenų ugdomumą, pasižymi bendrumo ir savitumo bruožais. Bendrumas glūdi ugdomumo modelyje, struktūroje. Savitumas tas, kad tėvų socialinės nuostatos į neįgalių vaikų ugdomumą yra orientuotas į asmenį, o pedagogų – į ugdymo, integracijos procesą. Tėvų ir pedagogų socialinių nuostatų intensyvumas kinta atsižvelgiant į socialinius ir demografinius veiksnius. Nuostatos intensyvumą labiausiai lemia tėvų psichologinė savijauta. Pedagogų nuostatos intensyvumą lemia profesinė motyvacija, amžius, profesinės veiklos vieta, ugdymo įstaigos tipas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ugdymas; Sutrikusios psichikos asmenys; Tėvai; Pedagogai.

ENThe article reveals the peculiarities of the education of persons with mental disabilities: the problem and possible ways of solving the problem. The research problem is defined by the following questions: what structural and intensity characteristics are essential for attitudes of educators and parents of disabled children towards the disabled child’s education ability? Combining L. Thurstone and R. Likert attitudes research methods, the quantitative standardized interview questionnaire of social attitudes towards the mentally disabled person’s education ability was developed for parents and pedagogues. 141 pedagogues and 152 parents raising children with mental disability from all over Lithuania took part in the survey. It was found out that the structure of the attitude towards the disabled person’s education ability consists of the following components: recognition of the disabled person’s personality and social value, recognition of the disabled person’s skills, pedagogical pessimism, fatalism, humanistic education, segregation, the inferiority of the disabled person and his family, orientation towards social – mode of life priorities, undermining of specific educational needs, archetypical fears of the communication with the disabled person and the educators function as a family substitute. The social attitudes of educators and parents towards the disabled person’s education ability have the characteristics of convergence and divergence. Convergence is in the model of education ability, in its common structure. Divergence means that parents’ social attitudes towards education ability of their children are oriented to person, while teachers’ – towards education and integration process.