The Earliest maiolica ceramic dishes in the old town in Vilnius

LTŠis straipsnis nagrinėja ankstyviausius majolikos indus Vilniaus senamiesčio teritorijoje. Archeologinių tyrimų metu Vilniaus senamiesčio teritorijoje aptikti aštuoni majolikos indai, datuotini XVI a. pab. – XVII a. pr. (1 lent.; 1 pav.). Tai pirmieji majolikos radiniai šioje teritorijoje. Šiaurės Europoje šis laikotarpis siejamas su keraminių indų funkcine ir stilistine transformacija. Tuo metu keičiasi stalo kultūros tradicijos, kai vidutinė klasė ima kopijuoti elito valgymo ir stalo serviravimo įpročius. Majolikos atsiradimas Vilniaus senamiesčio archeologinėje medžiagoje rodo, kad ir čia atkeliavo Europoje populiarūs ir labai vertinami indai. Straipsnio tikslas – pristatyti pirmuosius majolikos indus, aptiktus aptiktus Vilniaus senamiesčio teritorijoje, išskirti būdingus XVI a. pr. – XVII a. pr. dirbinių gamybinius ir stilistinius bruožus ir jų gamybos vietas bei įvertinti jų atsiradimo reikšmę Vilniaus senamiesčio gyventojų buityje. Atliekant šių majolikos indų analizę buvo naudojama Munsell soil-color chart spalvų nustatymo sistema, su kurios pagalba buvo nustatoma molio masės ir alavo glazūros spalva. Majolikos indai, remiantis masės spalva, ornamentais ir jų ypatybėmis, lyginamuoju metodu buvo priskiriami tam tikrai gamybos vietai, remiantis analogijomis iš Vakarų Europos (2 pav.). Tyrimo metu nustatyta, kad fragmentų masės spalva vyrauja nuo blyškiai gelsvos iki rausvos ar blyškiai rusvos. Antverpeno regione gamintų indų reprezentacinė pusė dengta alavo glazūra, o kita – švino glazūra. Italijoje gamintų indų visi paviršiai dengti tik alavo glazūra. Indai dekoruoti tuo metu populiariais religiniais (3 pav.) ir augaliniais (5 pav.) motyvais. Ant indų paviršiaus piešta mėlyna, oranžine, geltona ir žalia spalvomis.Berrettino tipo lėkštės fragmentas (4 pav.) padengtas mėlynos spalvos alavo glazūra. Jo gamybos vieta gali būti Ligurijos regionas arba Venecija. Tokio tipo indų apskritai labai retai randama Šiaurės Europoje. Dubenėlis su užrašu IHS atkeliavo iš Faenzos miesto, penkios lėkštės priskiriamos Antverpeno gamybos centrui. Išskirtinė lėkštė yra su sgraffito tipo dekoro pakraštėliu (5 pav.), nes tai vėlgi vienintelis toks radinys senamiesčio teritorijoje. Vienos lėkštės gamybos vieta galėjo būti tiek Antverpeno, tiek Harlemo gamybos centras (6 pav.). Nustatyta, jog keturi iš aštuonių majolikos indų aptikti religiniuose centruose: Vyskupų rūmuose, dominikonų ir bernardinių vienuolynuose. Šių indų atsiradimas gali būti tiesiogiai siejamas su katalikybės sklaida. Nedidelis kiekis šio laikotarpio majolikos indų rodo, kad tai buvo prabangos prekės, naudotos daugiausia dvasininkų luomo, ir didesnės įtakos miestiečių gyvenime neturėjo. Majolikos indai turi ne tik funkcinę, bet ir estetinę paskirtį. Ant trijų lėkščių dugnų rastos skylutės byloja, kad šie indai buvo skirti kabinti ant sienų kaip namų puošmena. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antverpenas; Archeologiniai radiniai; Faenza; Indai; Keramika; Keramikiniai indai; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XVI-XVII a. istorija; Ligūrija; Majolica; Vilniaus istorija; Vilniaus senamiestis; Vilniaus senamiestis, keraminiai indai, majolika, Antverpenas, Venecija; 16 amžius; 17 amžius; 16-17 cent; Antwerp; Archaeological findings; Ceramic dishes; Ceramics; Dishes; Faenza; Liguria; Maiolica; The Grand Duchy of Lithuania XVI-XVII c. history; Vilnius Old Town; Vilnius Old Town, ceramic dishes, majolica, Antwerp, Venice; Vilnius history.

ENThe paper analyses maiolica ceramic dishes from the late 16th and early 17th centuries found in Vilnius’ Old Town. The items in question were the first imported maiolica dishes in the town. They are classified and their production sites are identified on the basis of their technical and stylistic characteristics, and in accordance with foreign analogies. Thus, five plates are assigned to the Antwerp production centre, while the stylistic and manufacturing characteristics of another plate are found to be similar to the Haarlem and Antwerp maiolica production centres. One small bowl with religious inscriptions is assigned to the Faenza production centre in Italy. A fragment of a berrettino-type plate is associated with the Liguria region or Venice. The paper attempts to assess the significance of the first maiolica dishes in daily life in Vilnius in the late 16thand early 17th centuries. The relationship between the find spots and historical data suggests that four dishes could be associated with Catholic monasteries. During the period in question, maiolica ceramics were a rarity: they performed both an aesthetic and a luxury function; on three pieces of bottoms of plates, holes were found for hanging the plate on the wall. The information presented in the paper provides an opportunity to deepen our knowledge about maiolica dishes in Vilnius’ Old Town, which have not been investigated much, and to identify the prospects for further research. [From the publication]

• Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje : pranciškoniškojo dvasingumo atspindžiai ansamblio įrangoje ir puošyboje / Rūta Janonienė. Vilnius : Aidai, 2010. 511 p.
• Dingęs Vilnius / Vladas Drėma. Vilnius : Versus aureus, 2013. 446 p.
• Imported tableware and socio-cultural change in the urban community: the case of early modern Vilnius / Miglė Urbonaitė-Ubė. Archaeologia Baltica. 2022, t. 29, p. 37-51.
• Vilniaus buitinė keramika (XIV-XVII a.) : disertacija / Gediminas Vaitkevičius. Vilnius, 1999. 64 lap., 26 lent. lap., 42 iliustr. lap.