The Resurrection of Linkuhnen (Rževskoe

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
The Resurrection of Linkuhnen (Rževskoe/Linkūnai): a new perspective on a Roman Iron Age to Viking Age cemetery in the Lower Memel (Nemunas) region
Alternative Title:
Linkuhnen (Rževskoe/Linkūnai) atgaivinimas – nauja Klaipėdos krašto romėniškojo geležies amžiaus – vikingų laikų kapinyno perspektyva
Authors:
In the Journal:
Archaeologia Baltica. 2015, t. 21/22, p. 71-89
Subject Category:
LT
Estija (Estonia); Klaipėda. Klaipėdos kraštas (Klaipeda region); Lietuva (Lithuania); Kapinynai. Pilkapiai / Barrow. Burials; Muziejai / Museums; Latvija (Latvia).
Summary / Abstract:

LTIki 1945 m. Linkuhnen (Rževskoe/Linkūnai) kapinynas buvo vienas iš didžiausių laidojimo paminklų, tyrinėtų ne tik Klaipėdos krašte, bet ir Rytų Prūsijoje (1–3 pav.). Karlas Engelis (Carl Engel, 1895–1947) buvo vienas iš pagrindinių šio kapinyno tyrėjų. Nuo pirmųjų tyrimo metų jis suprato šio laidojimo paminklo chronologinę reikšmę jam virstant iš vidurinio į vėlyvąjį geležies amžių Rytų Pabaltijyje. Nepaisant to, labai nedidelė šio kapinyno medžiagos dalis buvo publikuota iki 1945 metų (12 pav.). Didelė radinių ir dokumentacijos apie tyrimus dalis buvo prarasta Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Taigi dėl šių praradimų Linkuhnen kapinynas buvo labiau paslaptis nei archeologinių tyrinėjimų objektas. Todėl šio straipsnio autoriai, remdamiesi išlikusia Linkuhnen kapinyno medžiaga ir dokumentacija, prieškariu saugota „Prussia“ muziejuje, pradėjo šio laidojimo paminklo tyrimus (3–11; 13 pav.). Šiuo metu Linkuhnen kapinyno medžiaga saugoma Berlyno priešistorės ir ankstyvosios istorijos valstybiniame muziejuje, Prūsijos paveldas (MVF). Panašiai, kaip spręsdami mįslę, mes bandome surinkti visą įmanomą informaciją apie Linkuhnen kapinyną, išlikusią skirtinguose archyvuose, ir mėginame rekonstruoti šio laidojimo paminklo tyrinėjimų istoriją. Taigi mums pavyko rekonstruoti daugiau kaip 200 objektų (kapų), kurie, manyta, buvo prarasti. Šiuo metu daugeliu atžvilgių mes turime tikslesnį kapinyno vaizdą. Tačiau mes taip pat aiškiai suvokiame, kad išlikusi medžiaga, įskaitant radinius ir dokumentaciją, yra tik nedidelė buvusios šio kapinyno tyrimų medžiagos dalis. Kapinyno chronologija yra skirstoma į septynias raidos fazes, kurios padeda suprasti kultūrinių procesų kaitą. Sinchronizuojant Linkuhnen kapinyno ir Rytų Pabaltijo chronologiją, pirmieji kapai kapinyne skirtini ankstyvojo geležies amžiaus pabaigai (tarpsniui B2).Pirmasis demografinis pikas apima ankstyvojo tautų kraustymosi laikotarpio pradžią (tarpsnis C3/D) ir vėlyvojo tautų kraustymosi laikotarpio pradžią (tarpsnis E1). Tačiau didžiausia kapinyno raida matoma vikingų laikotarpiu (tarpsnis G). Mūsų tyrinėjimai aiškiai rodo, kad kapinyne nepertraukiamai, bet labai skirtingu intensyvumu buvo laidojama daugiau kaip 1000 metų. Prielaida apie kapinyno naudojimo tęstinumą tarp vėlyvojo tautų kraustymosi laikotarpio ir vikingų laikų yra padaryta remiantis laidojimo papročių analize. Mėginant kapinyno medžiagą ir kultūrinę priklausomybę analizuoti tarsi per didinamąjį stiklą ir ieškant kultūrinių prekybinių kontaktų Rytų Pabaltijyje, žvilgsnis krypsta (ypač vikingų laikais) į kuršių gyventą teritoriją, taip pat į Natangą ir Sembos pusiasalį bei tolimesnius kraštus – Skandinaviją ir net Vakarų bei Vidurio Europą (14 pav.). Atrodytų, kad Linkuhnen kapinynas buvo įkurtas geroje geografinėje padėtyje: ant žemos kalvos, šalia Nemuno (Memel / Neman) deltos. Netoli kapinyno viena iš Nemuno deltos atšakų tampa atskira tėkme (15 pav.). Kapinyno medžiaga rodo, kad jo apylinkėse gyvenę žmonės sugebėjo kontroliuoti laivybą ir prekių tranzitą. Faktiškai kapinynas tampa jungtimi tarp šiaurės, vakarų ir rytų komunikacinių krypčių. Šių krypčių ryšiai atsiskleidžia įvairiapusėje turtingų kapų medžiagoje, kuri rodo, kad kapinyne palaidotos šeimos konkuravo viena su kita. Mes manome, kad Linkuhnen bendruomenė ir jos elitas buvo Nemuno žemupio regione gyvenusios vietinės skalvių [genties] dalis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Linkūnų/Linkuhnen kapinynas; Nemuno (Memel, Nemen); Prussia muziejus; Romėniškasis geležies amžius; Tautų kraustymosi laikotarpis; Vakarų baltai, skalvai, Nemunas, geležies amžius, Linkūnų kapinynas, Baltijos jūros regionas; Vikingų laikotarpis; Linkuhnen cemetery; Migration Period; Prussia-Museum; River Nemunas (Memel, Neman); Roman Iron Age; Viking Age; Western Balts, Scalovians, Nemunas, Iron Age, Linkūnai cemetery, Baltic Sea region.

ENThe article summarises new investigations at the famous site of Linkuhnen and its material culture, which was excavated between 1928 and 1939, but never really published. The surviving finds from the cemetery, together with information collected from diverse archival sources, show a picture of a burial ground which was probably used from the second to the 11th century. The richness and the international references of the local material culture during the Viking Age point to an important role of the site in the network of trade and communication between the Baltic Sea, Scandinavia and Eastern Europe. [From the publication]

DOI:
10.15181/ab.v1i0.1137
ISSN:
1392-5520; 2351-6534
Subject:
Archeologija / Archaeology
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/58133
Updated:
2018-12-28 13:28:11
Metrics:
Views: 40    Downloads: 9
Export:
Download