Connections between the Memelkultur area and Dollkeim-Kovrovo culture according to data from archaeological archives

LTStraipsnyje aptariamas ryšių tarp dviejų baltų kultūrų – Dollkeimo-Kovrovo Semboje ir vadinamosios Memelkultur Lietuvos pajūryje ir Nemuno žemupyje – abipusių ryšių klausimas romėniškuoju laikotarpiu, remiantis H. Jankuhno, M. Schmiedehelm ir K. Voigtmanno archeologiniais archyvais. Carlo Engelio išskirta Memelkultur, kuri šiandieninėje archeologinėje literatūroje apima dvi kultūrines grupes – Vakarų Lietuvos kapinynus su akmenų vainikais ir Nemuno žemupio kapinynus, – iš tiesų pagal paplitusių artefaktų tipus romėniškuoju laikotarpiu yra gana vientisas arealas, jei nepaisysime tam tikrų laidosenos skirtumų. Šiame tekste senamadiška vokiška sąvoka Memelkultur vartojama dar ir dėl to, kad minėti archeologai, kurių užrašais čia remiamasi, ją taip pat traktavo kaip visumą. Pirmas pavyzdys yra ankstyvojo romėniškojo laikotarpio vėriniai iš stiklo karolių ir mažų žalvarinių žiedelių. Tiek Semboje, tiek Vakarų Lietuvos arealuose jie buvo sudaryti iš labai panašių stiklinių karolių kompozicijų. Populiariausi buvo TM 162–163, TM 223, TM 287, TM 291 tipai. Tai leidžia daryti prielaidą, kad stiklo karoliai B2 periode – B2/C1 periodo pirmojoje pusėje buvo įsigyjami toje pačioje rinkoje, o idėja juos derinti su žalvariniais žiedeliais greičiausiai kilo Semboje, ir ši mada paplito toliau į šiaurę. Antras pavyzdys – spurgeliais puošti žiedai, rasti Genčių I vyro kape 275 ir Kirpehnen vyro kape V, kurie skirtini B2 periodo pabaigai – B2/C1 periodo pirmajai pusei. Šie žiedai nėra identiški, tačiau jų formoms naudotas spurgelių motyvas, kuris sieja visą Rytų Baltijos regioną. Žiedų ažūrine priekine dalimi, puošta spurgeliais, buvo rasta Estijoje (Truuta), Vakarų Lietuvoje (Kurmaičiai) ir Vidurio Lietuvoje (Sargėnai, kapas 13). Greičiausiai pastarieji buvo moteriška tokio stiliaus žiedų versija.Trečias pavyzdys – vadinamojo klaipėdietiško stiliaus segių radiniai Sembos vėlyvojo romėniškojo laikotarpio kapinynuose. Klaipėdietiška laiptelinė segė Craam kape B7 buvo rasta kartu su mozūriškojo tipo sege, o turtingame įkapių Grebieten kape 49 buvo rastas apskritos ažūrinės segės, kuri greičiausiai pagaminta Lietuvos pajūryje, fragmentas. Pastarasis kapas yra įdomus dėl mišraus įkapių pobūdžio: žieduotoji lankinė segė lenkta kojele, klaipėdietiška ažūrinė segė, geležiniai varpelio formos kabučiai yra baltiškos formos, o kibirėlio formos kabutis ir kabutis, aptaisytas viela, bei raktas atstovauja germaniškos kilmės įkapėms ar jų imitacijoms. Grebieten kapas 49, kuris skirtinas C1a antrajai pusei – C1b periodui, simbolizuoja Sembos gyventojų ryšius tiek vakarų, tiek šiaurės kryptimi. Ketvirtas pavyzdys – tai grįžimas prie baltiškųjų gyvatgalvių žiedų chronologijos klausimo, kurį leidžia diskutuoti archyviniai duomenys. Jie rodo, kad ankstyviausi šio tipo žiedai Semboje ir Mozūruose pradėti į kapus dėti C1a periode, o tai sinchronizuoja šią baltišką formą su pirminių „originalių“ gyvatgalvių žiedų plitimo pradžia Skandinavijoje. Kol kas Memelkultur areale rastieji baltiški gyvatgalviai žiedai datuojami nuo C1b–C2 periodų. Taigi greičiausiai skandinaviškųjų prestižo simbolių imitacijos idėja kilo Semboje, o ne Lietuvos pajūryje. Archyviniai duomenys gerokai papildė šių žiedų paplitimo žemėlapius (plg. Banytė-Rowell 2007b; 2013b), suteikė svarbių duomenų apie kapų kompleksus, kurie liudija, kad Sembos, Mozūrų ežeryno ar Memelkultur arealo gyventojai vėlyvuoju romėniškuoju laikotarpiu naudojosi tomis pačiomis Baltijos regiono komunikacinėmis linijomis ir mėgo tuos pačius statusą pabrėžiančius ženklus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Abipusiai kontaktai; Archyvinė archeologija; Baltai (aisčiai), senasis geležies amžius, Lietuvos pajūrio kapinynų sritis, Sambijos kapinynų sritis (Dollkeim-Kovrovo); Dollkeim-Kovrovo kultūra; Memelkultur; Romėniškasis laikotarpis; Vakarų Lietuva; Archival archaeology; Dollkeim-Kovrovo culture; Memelkultur; Mutual contacts; Roman Period; The Balts, Roman Iron Age, Memelkultur area, Samland, Dollkeim-Kovrovo culture; Western Lithuania.

ENThe author discusses a few examples of artefacts that testify to the contacts between the Balts living in Samland (the Sambian Peninsula) and in the Memelkultur area during the Roman Iron Age. This data was collected from notes and drawings made by Herbert Jankuhn, Marta Schmiedehelm and Kurt Voigtmann. Archival data gives us a chance to interpret similarities in the fashion of wearing of necklaces of similar composition, or rings with similar nodular decoration during the Early Roman Period. The Memelkultur-style brooches found in Samland, and similar status symbols, such as snake-head rings, testify to the strong relations between the two Balt coastal areas during the Late Roman Period. [From the publication]

• Archaeological material concerning the former Memelland District in H. Jankuhn's Archival Legacy / Rasa Banytė-Rowell. Archaeologia Lituana. 2009, t. 10, p. 50-64.
• Baitai Cemetery Grave 37 - an inspiration to return to the question of contacts between Western Balt areas in late Roman period / Rasa Banytė-Rowell. Archaeologia Lituana. 2013, t. 14, p. 157-180.
• Did they exist? The question of elites in Western Lithuania in the Roman and early migration periods, and their interriogional contacts / Rasa Banytė-Rowell, Anna Bitner-Wróblewska, Christine Reich. Archaeologia Baltica. 2012, t. 18, p. 192-220, VI.
• Die Vor- und frühgeschichtlichen Funde aus Litauen / Rasa Banytė-Rowell, Audronė Bliujienė, Agnė Čivilytė, Heino Neumayer, Christine Reich, Linas Tamulynas. Berlin : Museum für Vor- und Frühgeschichte : [2013]. 170 p.
• From Aestii to Esti. Connections between the Western Lithuanian group and the area of distribution of Tarand-graves / Rasa Banytė-Rowell, Anna Bitner-Wróblewska. Culture and material culture: papers from the first theoretical seminar of the Baltic archaeologists (BASE) held at the University of Tartu, Estonia, October 17-19, 2003, Interarchaeologia. Vol. 1. Tartu: University of Tartu, 2005. P. 105-120.
• Geometriniai motyvai baltų mene pirmaisiais amžiais po Kristaus / Anna Bitner-Wróblewska. Baltų menas / sudarytojas Adomas Butrimas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. P. 377-443.
• Ornamentation on Roman Iron age jewellery in Latvia made in openwork technique / Baiba Vaska. Archaeologia Lituana. 2013, t. 14, p. 88-110.
• Prašmatniosios barbaricum paribio diduomenės moterys ir jų vyrai / Audronė Bliujienė, Ramunė Bračiulienė. Lietuvos archeologija. 2007, t. 30, p. 39-68.
• Vakarų Lietuvos kapinynų su akmenų vainikais kultūrinė sritis III a.-V a. pradžioje : disertacija / Rasa Banytė Rovell. Vilnius, 2001. 169 lap.
• Vėlyvojo romėniškojo laikotarpio žiedas iš Baitų kapinyno. Pavidalo kilmė Baltijos regiono kultūrinių ryšių plotmėje / Rasa Banytė-Rowell. Lietuvos archeologija. 2007, t. 30, p. 9-38.
• Žvilių ir Šarkų kapinynų romėniškojo laikotarpio kapų chronologinės fazės / Rasa Banytė-Rowell. Lietuvos archeologija. 2011, t. 37, p. 25-86.