Žagarė XV-XVIII a. (istorijos, numizmatikos ir archeologijos duomenimis)

LTStraipsnio tikslas - apibendrinti archeologinių tyrinėjimų Žagarėje duomenis ir, pasitelkus šiuos bei istorinius, numizmatikos duomenis, nustatyti XV-XVIII a. Žagarės urbanistinę raidą, miestelėnų buitį, prekinius-ekonominius ir kultūrinius ryšius. Pagal aptiktus kultūrinius sluoksnius, Naujosios Žagarės įsikūrimo laikas sutampa su istoriniais duomenimis - XVI a. pirmąja puse. Mažai duomenų yra apie Senosios Žagarės urbanistinę raidą: tarp archeologijos duomenų ir rašytinių šaltinių (juose Senoji Žagarė minima XV a. pabaigoje) yra atotrūkis - nėra pakankamai surinkta medžiagos iš XV -XVI amžių. Kad Senoji Žagarė buvo apgyventa XVI a., patvirtina Veidės ir Šv. Barboros kalnelių aplinkoje rasta atsitiktinė XVI-XVIII a. keramika. Problemų kyla bandant išsiaiškinti Žagarės vadinamojo Žvelgaičio bei Raktuvės piliakalnių sąsajas su Žagarės miestu. Kai kurie autoriai teigia, kad yra tąsa tarp Žagarės Žvelgaičio piliakalnio ir Senosios Žagarės; kad Žagarės ir Skaistgirio apylinkės neištuštėjo po XIII a. karų, patvirtina aukščiau minėti Budraičių kapinyno XIII-XIV a. atsitiktiniai radiniai bei Žvelgaičių kaimo atsitiktinis radinys - XIII a. monetų vėrinys, kuris pagal Lepšių senkapio analogiją datuojamas XIV a. pabaiga-XV amžiumi. Kadangi tai atsitiktiniai radiniai, sunku pasakyti, iš kur jie pateko: ar iš degintinių kapų, ar iš sudeginto gyvenvietės pastato, todėl šio klausimo sprendimas laukia ateities tyrinėtojų. Kai kurie radiniai bei rašytiniai šaltiniai rodo, kad Žagarė palaikė glaudžius prekinius-ekonominius ryšius su kitais užsienio kraštais, ypač su kaimynine Livonija.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Archeologiniai tyrimai; Livonija (Livonia); Miestelio istorija; Numizmatika; Žagarė; Archaeology; Archeological investigations; Livonia; Numismatic; Town history; Žagarė.

ENThe purpose of article is to sum up the archaeological data found in Žagarė and to determine the 15th-18th century urban development of Žagarė, the home life of people, trade-economic and cultural relations after using this and historical and numismatics data. In accordance with the cultural layers that were discovered, the founding time of New Žagarė matches the historical data - the first half of the 16th century. There are not many records about the urban development of the Old Žagarė: there is a gap between the archaeological data and written documents (Old Žagarė is mentioned in the end of the 15th century) - there is not enough information about the 15th-16th centuries. The Old Žagarė had inhabitants in the 16th century, and that is affirmed by occasional 15th-18th century ceramics that were found in the hills of Veidė and St. Barbora. Problems appear while trying to understand the relations between Žagarė's mound and the mound in Raktuvė with the city of Žagarė. Some authors claim that there is continuity between the Žagarė Žvelgaitis mound and the Old Žagarė; the areas of Žagarė and Skaistgiris were still inhabited after the wars of the 13th century, and that is proved by the occasional findings in the previously mentioned Budraičiai cemetery from the 13th-14th century and a random find in Žvelgaičiai village - a 13th century coin necklace that is dated to the end of the 14th century-15th century according to the analogy of the graves of Lepšiai. Since these are random finds, it is difficult to say where they appeared from: from graves or from the burned village, therefore, the solution of the issue awaits future researchers. Some of the finds and the written sources suggest that Žagarė has maintained close commercial-economic ties with other foreign places, especially with the neighbouring Livonia.

• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History