Conquest and europeanisation: the archaeology of the crusades in Livonia, Prussia and Lithuania

LTPasitelkus archeologinius duomenis, straipsnyje nagrinėjami kryžiaus karų žygiai Livonijoje, Prūsijoje ir Lietuvoje. Vokiečių nukariavimai Rytų Baltijos regione buvo vedami pirklių interesų pasiekti Rusios rinkas bei augančio siekio apkrikštyti pagoniškus kraštus. Livonijos kampanijos geografija ir chronologija liudija pastangas perimti pagrindinių komunikacijos ir prekybos kelių kontrolę. Iš pradžių imta kontroliuoti Dauguvos vandens kelią; karai prieš lyvius ir prieš latgalius baigėsi Dauguvos vidurupyje, pakeliui į Polocką, kai užkariautos tautos priėmė iš vokiečių krikščionybę bei globą. Po to buvo užkariauti estai, Vakarų Latvijos kuršiai bei žiemgaliai. Viduramžių Latvijos archeologiniai kasinėjimai įrodo, jog tarp kolonistų bei užkariautų Livonijos ir Estijos gyventojų buvo žymi skirtis: akmeninės pilys, miestai ir vienuolynai, pastatyti po kryžiaus žygių, sekė lotyniškosios kultūros tradicijas, o kaimo gyvenvietės, kapinės bei šventovės liudija vietinių gyventojų tradicijas. Kryžiaus karai Rytų Baltijos regione buvo žiaurus, tačiau krašto formavimuisi svarbus istorijos epizodas, kai vietinės pagonių gentys transformuotos į krikščioniškuosius subjektus, valdomus vokiečių teokratinio elito. Prūsijoje ir Pietų Kurše buvo visiškai sugriautos senosios galios struktūros bei pakeistos naujomis. Pamažėle išnyko ir prūsų kalba, kurią pakeitė vokiečių bei lenkų kalbos. Archeologiniai tyrinėjimai rodo, jog senosios regiono kultūros ėmė nykti jau XIII a. Po kryžiaus žygių Livonijoje, pokyčiai ryškiausi buvo miestų architektūroje ir populiacijoje.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Didikai ir magnatai; Krikštas; Kryžiaus žygiai; Livonija (Livonia); Miestai; Prūsija; Rytinės Baltijos šalys, kryžiaus žygiai, Prūsija, Livonija, Estija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė; Tvirtovės; 13 amžius; 14 amžius; 13-14 cent.; Archaeology; Baptism; Crusades; Eastern Baltic, crusades, Prussia, Livonia, Estonia, Grand Duchy of Lithuania; Lithuania; Livonia; Nobility; Prussia; Strongholds; Towns.

ENThe article uses archaeological data to examine the Crusades in Livonia, Prussia and Lithuania. German conquests in the eastern Baltic region were motivated by interests of merchants to reach the markets of Russia and the by growing desire to baptize pagan lands. The geography and chronology of the Livonian campaign shows attempts to take over the control of the main roads of communication and trade. Firstly, the control of Dauguva's water road was taken. Wars against Livonians and Latgalians ended near Dauguva on the way to Polotsk when occupied nations took Christianity from Germans and their care. After that, the Estonians, Western Latvia's Curonians and Semigallians were conquered. Archaeological diggings of medieval Latvia show that there was a major difference between the colonists and the invaded Livonian and Estonian people: stone castles, cities and monasteries that were built after the crusades followed the Latin cultural traditions, and the village areas, cemeteries and temples show the traditions of the locals. The Crusades in the Eastern Baltic region were cruel, but this episode of history was important for the formation of the country when local pagan tribes were transformed into Christian subjects controlled by the German theocratic elite. The old structures of power were destroyed in Prussia and southern Kuršė and replaced by others. The old Prussian language slowly disappeared, and it was replaced by German or Polish. Archaeological research shows that the old cultures of the region began to disappear already from the 13th century. The main changes after the Crusades in Livonia were regarding city architecture and population.

• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History