Beržoro istorinė-urbanistinė raida

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Beržoro istorinė-urbanistinė raida
In the Book:
Plateliai / redaktoriai: Venantas Mačiekus (pirmininkas). Vilnius: Versmė, 1999. P. 257-295. (Lietuvos valsčiai; kn. 3)
Summary / Abstract:

LTBeržoro bažnytkaimis yra netoli Platelių, įeina į Žemaitijos nacionalinio parko teritoriją. XVIII a. atsiradęs medinis Beržoro bažnyčios ansamblis laikomas architektūros paminklu. 1963 m. Beržoro koplyčios buvo nugriautos. Prieš 1990 m. visuomenė susirūpino senojo kultūrinio paveldo atstatymu. Tad būtina jį įvertinti. Straipsnyje aptariama Beržoro bažnytkaimio istorija ir architektūra nuo XV a. iki šių dienų. Remiamasi šaltiniais ir literatūra. Beržoro dvaras ir kaimas XV–XVI a. priklausė Kęsgailų giminei, o apie XVI a. antrą pusę atiteko Platelių klebonijai. Bažnytinėms žemėms Beržoras priklausė iki 1842 m. XVII–XVIII a. buvo įkurtas Beržoro bažnytkaimis. Tuo laikotarpiu pastatyta bažnytėlė, koplyčios bei tuzinas gyvenamųjų namų šalia kapinių. Beržoro kapinaitės yra vienos seniausių apylinkėse. 1812 m. įsteigta Beržoro altarija. XIX a. pirmosios pusės šaltiniuose minima vietos klebonija, bažnyčia, kapų koplyčia, svirnas, tvartas, ratinė, stoginė, karčema, magazinas. XIX a. pabaigoje sodybų skaičius Beržoruose labai išaugo dėl natūralaus gyventojų prieaugio ir valstiečių judėjimo laisvės, atsiradusios po baudžiavos panaikinimo. XX a. pradžioje pradėtos tvarkyti Beržoro koplytėlės. Tarpukariu bažnytkaimis buvo išskaidytas į vienkiemius. Laikui bėgant susiformavę santūrūs, nedideli pastatų tūriai ir jų išsidėstymas palei bažnytkaimio keliukus formuoja gana vientisą vaizdą. Iki šiol išlikusi klebonijos sodyba po rekonstrukcijos galėtų reprezentuoti XIX a. Beržoro architektūrą. Beržorui buvo būdingi ir kiti architektūros elementai: pakelių kryžiai, koplytėlės, tvoros.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Beržoras; Dvaras; Gyventojai; Ikonografija; Istorinė ir urbanistinė raida; Istorinė urbanistinė raida; Koplyčios; Plateliai; Urbanistinė raida; Žemaitijos nacionalinis parkas; Beržoras; Beržoras village; Chapels; Church; Historic urban development; Historical and urbanistic development; Iconography; Manor; Plateliai town; Population; Samogitia (Žemaitija) National Park; Urban development.

ENBeržoras church town is near Plateliai and is a part of the Samogitia national park. An 18th century wooden ensemble of a church in Beržoras is a monument of architecture. Chapels of Beržoras were torn down in 1963. The society got interested in restoring old cultural heritage before 1990. Therefore, its evaluation is needed. The article discusses the history and architecture of church town Beržoras from the 15th century to this day. The article is based on sources and literature. The mansion of Beržoras and the village belonged to the family of Kęsgailos in 15th-16th centuries and to the Plateliai presbytery from the second part of the 16th century. Beržoras belonged to church lands until 1842. A church town of Beržoras was established in 17th-18th century. A church, chapels and a dozen of houses were built near the cemetery at that time. Beržoras cemetery is one of the oldest in the area. Beržoras altar was built in 1812. 19th century first half sources mention a local presbytery, church, cemetery chapel, barn, stable, shed, inn, storage. The amount of homes got higher in the end of the 19th century due to a natural population growth and the freedom of movement for the peasants that appeared after the abolition of serfdom. Maintenance of chapels in Beržoras started in the beginning of the 20th century. The church town was divided into farmsteads during the interwar period. Over time, simple and small houses and their arrangement along the roads of the church town created a rather continuous view. A presbytery's homestead still stands and could represent 19th century architecture of Beržoras. Beržoras also had other characteristics of architecture: road crosses, chapels, fences.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/58052
Updated:
2021-03-18 19:18:30
Metrics:
Views: 35
Export: