Kaip išlikti lietuviu latvių žemėje

LTPirmojo pasaulinio karo išvakarėse Rusijos imperijos latviškų Kuršo ir Vidžemės gubernijų miestuose (Rygoje, Liepojoje, Mintaujoje) susikūrė gausios lietuvių išeivių bendruomenės. Lietuvių bendruomenes palietė nutautėjimo procesai: siekdami aukštesnio socialinio statuso, lietuviai bandė savo tautinę tapatybę „perdirbti“ į lenkišką ar latvišką. Tiesioginiais šio lietuvių nutautėjimo proceso liudytojais tapo lietuvių katalikų kunigai, dirbantys latviškose gubernijose. Tautiškai angažuoti lietuvių katalikų dvasininkai siūlė receptus lietuviškos tapatybės saugai emigracijoje. 1915 m. Rygoje buvo išleista kunigo Kazimiero Jasėno (1867-1950) knyga „Patarėjas lietuviams katalikams svetur“, kuri tapo savotišku vadovu, kaip lietuviams išeiviams išsaugoti tautinę tapatybę latvių žemėje ir kitur. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Emigracija; Kazimieras Jasėnas; Lietuviai Latvijoje; Lietuvių emigracija; Lietuvių išeivių bendruomenė; Tautinė tapatybė; Tautinė tapatybė; Emigration; Ethic identity; Kazimieras Jasėnas; Lithuanian communities; Lithuanian emigrants; Lithuanian ethnic identity; Lithuanian in the Latvia; Lithuanians in Latvia; National identity.

ENOn the eve of the First World War, numerous communities of Lithuanian emigrants started to emerge in the towns of Latvian Courland and Vidzeme provinces (Riga, Liepaja, Mintauja) that belonged to the Russian Empire. Supposedly, more than 35 thousand Lithuanians lived in Riga only, not to mention other towns. Lithuanian communities in Latvia were affected by the processes of denationalization due to the fact that, striving for a higher social status, the Lithuanians attempted to turn their ethnic identity into Polish or Latvian. Lithuanian Catholic priests who were working in Latvian provinces became immediate witnesses of the process of the denationalization of the Lithuanians. Lithuanian Catholic clergy made suggestions for preserving the national identity of the Lithuanian emigrants. The book "Advisor for Lithuanian Catholics Abroad" (Patarėjas lietuviams katalikams svetur) by the priest Kazimieras Jasėnas, published in Riga in 1915, became a handbook for Lithuanian emigrants, suggesting how to preserve their national identity in the Latvian land. Jasėnas, like other nationalistically self-engaged Lithuanian Catholic priests, advised to preserve national identity by strengthening the emigrants’ social ties with the native land and other Lithuanian emigrants, establishing Lithuanian communities, reading Lithuanian press and encouraging their children to attend Lithuanian schools. He particularly stressed Catholicism’s role in protecting Lithuanian identity and considered Catholicism to be its nearly obligatory attribute. [From the publication]