Baltų tapatybės ir vienybės idėja XIX a. pabaigos-XX a. pirmos pusės lietuvių ir latvių literatūros, kultūros ir geopolitikos kontekste

LTBaltų bendrumo idėją pirmieji pradėjo plėtoti jaunalatviai. Aktyviausias iš jų buvo Atis Kronvaldas. Jo tradicijas tęsė Andrėjis Dyrikis. Baltų bendrumo idėja netiesiogiai iškyla ir Pumpuro epe Lāčplēsis (1888). Pirmasis lietuvių literatūroje šią idėją kelia Maironis poemoje Lietuva. Beveik tuo pat metu, kai rašomi šie tautinio romantizmo kūriniai, lietuvių publicistas Jonas Šliūpas jau brandina kitą lietuvių ir latvių vienybės variantą. 1883 m. nacionalinio atgimimo laikraštyje Aušra jis siekia išryškinti lietuvių ir latvių istorinį bendrumą, o laikraštyje Unija pradeda kalbėti apie Lietuvos-Latvijos valstybę, kuri atsiras tada, kai abi tautos išsivaduos iš svetimųjų jungo. Rainis ne kartą rašė ir kalbėjo apie lietuvių ir latvių vienybę, pabrėždamas, kad tai yra abiejų šalių nepriklausomybės garantas. Lietuvių ir latvių vienybės idėja iškyla ir Rainio dramaturgijoje: šiuo požiūriu įdomiausia tragedija Indulis ir Arija, parašyta 1911 m. Šiame kontekste gana reikšmingi Jekabo Janševskio monumentalieji romanai Gimtinė (Dzimtene, 1921-1925) ir Bandavoje (Bandavā, 1928). Matas Šalčius ir Kazys Pakštas Lietuvos ir Latvijos vienybės idėją vis dažniau ima sieti su Baltijos federacijos ir Baltoskandijos idėja. Reikia pabrėžti, kad šie kultūros veikėjai baltų ir Baltijos vienybės idėją pakelia į naują pakopą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltijos; Baltijos federacija; Baltijos valstybių federacija; Baltiškoji tapatybė; Federacija; Jaunalatviai; Lietuvių-latvių tauta; Sujungtoji Baltija; Baltic identity; Federation; Lithuanian - Latvian nation; Lithuanian-Latvian nation; Newlatvian; The Baltic; The Baltic Federation; The Federation of Baltic countries; United Baltic; United Baltics.

ENThe idea of Lithuanian and Latvian community based on common historical roots of both nations, relations of ethnical relationship. Jaunlatvieši were the first who turned to the distant common past of Lithuanians and Latvians, which for them seemed to be the source of future inspiration. It is interesting that at the same time, creations of national romanticism appeared. Lithuanian essayist Jonas Šliūpas searching for Lithuanian and Latvian unity. In 1883, he wrote for the national rebirth magazine Aušra (The Sunrise), seeking to clarify historical community of Lithuanians and Latvians; in the Union magazine, he began to talk about the Lithuanian- Latvian State. Rainis wrote about Lithuanian-Latvian unity many times, emphasising that this unity would grant independence for both countries. The idea of Lithuanian-Latvian unity was also arising in Rainis’ dramaturgy. In this context, the novels of Jēkabs Janševskis are very important. In the 30 s and the 40’s, famous Lithuanian cultural workers Matas Šalčius and Kazys Pakštas compared the idea of Lithuanian-Latvian unity with the Baltoscandian idea. It is important that those cultural workers raised the idea of the Baltic unity and the unity of the Balts to a new level. [From the publication]