Ką signalizuoja dabartinės (e)migracijos literatūra? Baltiškos imagerijos slinktys

LTPasiremiant literatūros imagologijos siūlomais argumentais, straipsnyje siekiama aktualiai pažvelgti į lietuvių ir latvių naujosios (e)migrantų bangos literatūroje aptinkamus etniškumo ir nacionalumo įvaizdžius (medus, rūpintojėlis, Žalgiris, Lāčplēsis, Eglė žalčių karalienė ir kt.). Aptariama etniškumo sampratos raida, identifikuojant mažų tautų situacijai ir (e)migracijos kūrybos analizei aktualiausius aspektus. Konstatuojama, kad akademinėje terpėje skelbiamas posūkis nuo etnocentrizmo prie postnacionalizmo lietuviams ir latviams, kaip mažiems etnosams, negali būti vienareikšmiškai priimtinas. Analitinėje dalyje tiriama pastarojo dešimtmečio (2003-2013) lietuvių ir latvių (e)migracijos proza ir ieškoma kanoninių baltiškų įvaizdžių tvermės bei kismo tendencijų. Literatūros reprezentacijose stebima nacionalinio, etninio sąmoningumo atrofija, kintančios baltiškų įvaizdžių raiškos formos ir kūrybiškas jų „įdarbinimas“ naujuose kontekstuose. Prie naujosios emigrantinės visuomenės normų ir standartų pritaikyti tradiciniai etniniai ir nacionaliniai įvaizdžiai dažnai netenka (bendra)baltiško matmens, atsiranda kitų tapatinimosi prielaidų (rytų europietis, juodadarbis). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Emigracija; Etninis / nacionalinis įvaizdis; Etniškumas; Latvių literatūra; Literatūra; Literatūros imagologija; Socialumas; Emigration; Ethnic / national image; Ethnicity; Latvian literature; Literary imagology; Lithuanian literature; Sociability.

ENDrawing on literary imagology as a generic principle for image research and considering new trends of present Baltic dislocation and cultural hybridisation, the author analyses Lithuanian and Latvian emigre prose produced in the last decade (2003-2013). The article aims to discuss stability and variations of canonical ethnic and national Baltic images (such as the Battle of Grünewald, Latvian national epos The Bearslayer, Lithuanian fairy tale Eglė the Queen of Serpents, Pensive Christ, honey, etc.) The author seeks to reveal, through the analysis of national and ethnic imagery in the selected narratives, how ethnological Baltic cosmos (centre, symmetry, spirituality) move towards contemporary chaos (centrifugation, asymmetry, materiality). Laura Laurušaitė articulates three basic theoretical approaches for understanding ethnicity (primordialist, instrumental and constructivist), trying to identify which of these three is the most relevant to the situation of small countries and to the analysis of (e)migration prose. She argues that the turn from ethnocentrism to supra-nationalism, propagated in numerous contemporary accounts, is not always beneficial for such small ethnoses as Lithuanians and Latvians and should be treated with reserve.Literary representations bear witness to the atrophy of ethnic and national consciousness, shifting the expression of Baltic images and their creative employment in the new contexts. Applied to the norms and standards of the new (e)migrant society, traditional ethnic and national imagery often looses the common Baltic implications and offers other arguments for self-identification (e. g., Eastern European, labourer). [From the publication]

• Amerikos lietuvių tradicinio smuikininko Dovydo Pivoriūno etninė muzikinė ir kultūrinė tapatybė: nuo gimtojo senelių krašto iki „Baltic US“ / Gaila Kirdienė. Tradicija ir dabartis. 2018, 13, p. 165-187.
• Feministinis lingvistinis aktyvizmas Lietuvoje / Regina Kvašytė, Džiuljeta Maskuliūnienė, Kazimieras Župerka. Valoda - .... Valoda dažādu kultūru kontekstā 2018. P. 197-208.