Christianity and politics in Post-Soviet Lithuania : between totalitarian experience and democracy

LTStereotipinis mąstymas apie krikščionybę Lietuvos visuomenėje įsitvirtino sovietinio režimo laikotarpiu ir tebėra gajus šiandien. Nuo pat okupacijos pradžios sovietinis režimas stengėsi išstumti krikščionybę iš žmonių gyvenimo, persekiojo Katalikų bažnyčią ir tikinčiuosius. Krikščioniški įsitikinimai, ritualai, simboliai ir moralė buvo ištremti iš viešosios erdvės. Krikščionybė laikyta praeities liekana, kuri iš sovietinio piliečio gyvenimo pamažu išnyks. Propaganda prieš krikščionybę ir katalikybę davė vaisių – ne tik sumažino tikinčiųjų gretas, bet ir diegė normas, kurios prieštaravo krikščioniškai moralei, skatino gyventi dvigubą gyvenimą ir keitė tiek žmogaus psichiką, tiek socialinius ryšius. 1990 m. išvakarėse dauguma lietuvių jau buvo praradę gebėjimus ir vaizduotę, būtinus sukurti visuomenę, grįstą krikščioniškais principais ir vertybėmis. Šiame straipsnyje nagrinėjamas krikščionybės ir politikos santykis posovietinėje Lietuvoje. Pirmiausia aptariami krikščionybės – kaip „opiumo liaudžiai“ ir „tikrojo“ tautinio tapatumo griovėjos – vaizdiniai sovietų Lietuvoje. Tuomet įsitvirtinęs stereotipas, kad krikščionybė ir autentiška lietuvių kultūrą neturi nieko bendra, išliko ir po sovietinio režimo griūties. Antroje dalyje pereinama prie posovietinių realijų: nagrinėjamas visuomenės požiūris į krikščionybę, krikščioniškajai krypčiai atstovauti siekiančių politinių jėgų idėjos ir pozicijos, su katalikiškąja morale susijusių viešosios politikos klausimų sprendimas. Pabaigoje ieškoma atsakymo į klausimą, ar posovietinei Lietuvai krikščionybė apskritai reikalingai.Reikšminiai žodžiai: Katalilų bažnyčia; Krikščionių partija; Krikščionybė; Krikščionys; Lietuvos krikščionių demokratų partija; Politika; Posovietinė Lietuva; Postsovietinė Lietuva; Potarybinė Lietuva; Sovietinis režimas; Sovietinė ideologija; Valstybinė šeimos politikos koncepcija; Vincas Mykolaitis-Putinas; Catholic churches; Christianity; Christians; Lithuania; National Concept of Family Policy; Policy; Politics; Post-soviet Lithuania; Soviet ideology; Soviet regime; The Party of Christians; The Party of the Lithuanian Christian Democrats; Vincas Mykolaitis-Putinas.

ENThe stereotypical way of thinking about Christianity established itself in the time of the Soviet regime and is alive to this day. Since the beginning of the occupation, the Soviet regime tried to push out Christianity from lives of people, persecuted the Catholic church and believers. Christian beliefs, rituals, symbols, and morality were banished from the public space. Christianity was considered as residue of the past that will slowly disappear from the life of a Soviet citizen. Propaganda against Christianity and Catholicism have yielded fruit, not only has it reduced the number of believers but also implemented norms, which objected to the Christian morality, encouraged to live a double life and has changed so much in the human psyche and social relations. On the eve of 1990 most Lithuanians had already lost the ability and imagination needed to create a society based on Christian principles and values. This article examines the relations between Christianity and politics in post-Soviet Lithuania. First, the image of Christianity in post-Soviet Lithuania as "opium for the nation" and the "real" destroyer of national identity is discussed. At that time established stereotype that Christianity and authentic Lithuanian culture have nothing in common remained even after the fall of the Soviet regime. In the second part transitions to post-Soviet realities: the attitude of society towards Christianity, the ideas and positions of the political forces that are representing the Christian direction and the solution of public politics issues related to Catholic morality are examined. The end of the article searches for an answer for a question whether post-Soviet Lithuania even needed Christianity.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Istorija / History