Traumatized society, democracy, and religious faith : the Lithuanian experience

LTNepriklausoma Lietuvos valstybė buvo atkurta prieš daugiau nei 20 metų. Tačiau sovietinės ir nacių okupacijų sukeltos trauminės patirtys iki šiol kamuoja Lietuvos gyventojus ir trukdo darnios demokratinės visuomenės vystymuisi. Straipsnyje siekiama išsiaiškinti, kokios yra šios traumos tęstinumo priežastys, kaip religingumas susijęs su trauminių patirčių įveika. Daugiausia remiamasi 2005 m. atliktu tyrimu. Sovietų ir nacių okupacijų metais buvo represuota tūkstančiai žmonių. Ilgiausiai trukusi antroji sovietinė okupacija (1944–1990 m.) pasižymėjo dar ir tuo, kad net ir formaliai atlikę bausmę asmenys būdavo toliau persekiojami valdžios. Tai kūrė nuolatinę baimės ir nepasitikėjimo kitais žmonėmis atmosferą, kuri laikui bėgant paplito Lietuvos visuomenėje. Sovietinis režimas, priešingai nei nacistinis, iki šiol nėra oficialiai pripažintas nusikalstamu. Tokia situacija trukdo atsikratyti sovietinės okupacijos sukeltos traumos ir apsunkina trauminių patirčių tyrimus. Visgi 2005 m. buvo atliktas plataus mąsto tyrimas, kurio metu buvo tiriami sovietų valdžios represijas patyrę Lietuvos gyventojai. Tyrimas parodė, kad šių asmenų patirtos represijos turėjo ilgalaikių neigiamų psichologinių padarinių, kurie juntami ir šiandien. Taip pat paaiškėjo, kad religingumas, gebėjimas įžvelgti prasmę kančiose, tikėjimas šviesesne ateitimi buvo esminiai faktoriai, leidę represuotiems žmonėms išgyventi ir švelninę psichologinių traumų sukeltus neigiamus padarinius. Religingumas nacių ir sovietų okupacijų laikais taip pat skatino aktyvų tikinčiųjų priešinimąsi okupacinėms valdžioms.Reikšminiai žodžiai: Religinis tikėjimas; Sovietinės represijos; Trauma; Traumuota visuomenė; Visuomenė; Lithuania; Religious faith; Society; Soviet repressions; Trauma; Traumatized society.

• Psichologija / Psychology
• Istorija / History