Europos kaimynystės politika: Lietuvos galimybės

LT2004 m. Europos Sąjunga (ES) ne tik išaugo, bet ir įgijo kaimynių, su kuriomis iki tol neturėjo bendros sienos. Atsirado poreikis revizuoti santykius su naujomis kaimynėmis. Siekiant išvengti naujų skiriamųjų linijų bei intensyviau plėtoti santykius su naujomis kaimynėmis, buvo paskelbta „Platesnės Europos“ iniciatyva, kuri vėliau transformavosi į bendrą Europos kaimynystės politiką. Narystė ES kartu iškėlė būtinybę (o kartu ir galimybę) Lietuvai ne tik tiesiogiai dalyvauti formuojant ir įgyvendinant Europos kaimynystės politiką, tačiau ir iš naujo permąstyti savo užsienio politikos prioritetus, tikslus, uždavinius bei pradėti formuoti savo Europos politiką. Lietuvos reakcija į „Platesnės Europos“ iniciatyvą iš pradžių buvo pozityvi, tačiau labiau taktinio pobūdžio ir orientuota ne į politinių santykių plėtotę, bet į kasdienio praktinio bendradarbiavimo labiau techninio pobūdžio srityse skatinimą. 2004 m. paskelbti naujosios Lietuvos užsienio politikas dokumentai ir iniciatyvos turėjo tiesioginės įtakos ir Lietuvos Europos politikai, ir Lietuvos dalyvavimui Europos kaimynystės politikoje. Jie identifikavo esminius Lietuvos pozicijos dėl Europos kaimynystės politikos elementus. Pagrindinės kliūtys ir grėsmės Lietuvos dalyvavimo Europos kaimynystės politikoje ir užsienio politikos sėkmei apskritai yra Lietuvos visuomenės abejingumas aktyviai užsienio politikai, resursų trūkumas arba ribotumas, sąjungininkių paramos stoka bei Rytų kaimynių, kurių atžvilgiu vykdoma Europos kaimynystės politika, požiūris į tokią Lietuvos politiką.Reikšminiai žodžiai: Euroipos Sąjunga; Europos Sąjunga (European Union); Kaimynystės politika; Lietuva:saugumas; NATO; Tarptautinis bendradarbiavimas; Visuomenė; European Union; International cooperation; Lithuania; NATO; Neighbourhood policy; Security; Society.

ENNot only did the European Union (EU) expand in 2004 but also gained new neighbours that it had no borders with until that time. There was a new need for revising relations with the new neighbours. To avoid new dividing lines and to expand the relations with new neighbours more, the Wider Europe Initiative was created, and it later transformed to a general policy of European neighbourhood. Membership in the EU has raised the need for (and a possibility) Lithuania not only to be directly involved in forming and implementing the European neighbourhood policy, but also to rethink its foreign policy priorities, objectives, tasks and to start forming its own European policy. Lithuania's reaction to the Wider Europe Initiative was positive at first, but it was more tactical and orientated not towards the expansion of political relations but the encouragement of daily practical cooperation in more technical spheres. New 2004 Lithuania's foreign policy documents and initiatives had direct impact for both Lithuania's Europe policy and Lithuania's participation in the politics of Europe's neighbourhood. They identified major elements of Lithuania's position regarding Europe's neighbourhood policy. The main obstacles and dangers for Lithuania's participation in Europe's neighbourhood policy and for the overall luck of foreign politics are the indifference of the society in Lithuania towards active foreign politics, a limit or lack of resources, a lack of support from allies and Eastern neighbours, regarding to whom Europe's neighbourhood policy is carried out, a view towards such Lithuania's politics.