LTŠiame straipsnyje pristatomas liustracijos politikos Lietuvoje (nuo 1998 metų) efektyvumo vertinimas. Tyrimas papildo pereinamojo laikotarpio teisingumo studijų lauke atliekamus empirinius tyrimus, vertinančius pokomunistinių Vidurio ir Rytų Europos šalių pasirenkamų teisingumo priemonių rezultatus. Lietuvos liustracijos politika vertinama politikos formuotojų ir įgyvendintojų keltų tikslų atžvilgiu. Identifikavus liustracijos tikslus, tyrime suformuotas jų analizės modelis, kurio pagrindu įvertintos įstatyminio reguliavimo prielaidos jiems pasiekti ir liustracijos politikos įgyvendinimo metu gauti rezultatai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos liustracijos politika; Liustracija; Liustracijos efektyvumo vertinimas; Politinė sistema; SSRS; Visuoimenė; Estimating of efficiency of lustration; Lithuania; Lustration; Policy of lustration in Lithuania; Political system; Society; USSR.
ENIn comparative studies of transitional justice measures in post-communist Central and Eastern Europe, Lithuania is ranked among the countries which have taken the strictest lustration measures. Such assessment raises high expectations for a strong action towards the former KGB officials and its secret informers. In contrast, a very negative perception of the issue dominates the Lithuanian public discourse. Lustration is often described as impotent or failed in the media or in public speeches. However, there has been no systemic analysis evaluating the results of Lithuania’s Lustration Policy (LLP). Thus, this publication aims at analyzing the effectiveness of LLP. The effectiveness is defined as the ability to achieve the official goals set by those who formed the legislation or later implemented it. Such definition determines the main research question: has the lustration policy in Lithuania achieved its goals?.