Mirties nuosprendžiai ir jų vykdymas 1941-1944 m. : teisinis politinis aspektas

LT1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą imta diegti sovietinę baudžiamąją teisę ir ja prisidengiant bausti režimui neįtikusius asmenis. Bausmių vykdymu užsiėmė Sovietų Sąjungos represinė struktūra – NKVD. Pati aukščiausia taikoma bausmė buvo mirties bausmė. Straipsnyje nagrinėjama, kaip sovietų valdžia grindė mirties bausmės taikymą Lietuvos gyventojų atžvilgiu, kokie buvo šios bausmės taikymo mastai 1941–1944 m. Problema tiriama remiantis teisiniais dokumentais, statistiniais duomenimis. Tiriamos Sovietų Sąjungos lageriuose ir kalėjimuose įvykdytos mirties bausmės. Dar prieš Lietuvos okupaciją Sovietų Sąjungoje priimtas Baudžiamasis kodeksas, kuriame atsisakyta civilizuotose šalyse įprastos teisinės bausmės sąvokos. Ją pakeitė „socialinės gynos priemonė“, kuri buvo taikoma nusikaltimams, padarytiems dar šiam kodeksui negaliojant. Sovietinės okupacijos pradžioje šį principą imta taikyti ir Lietuvoje. Jos gyventojai buvo baudžiami už tariamą antisovietinę, kontrrevoliucinę veiklą. Tačiau tikrasis kaltinimų pagrindas buvo Lietuvos piliečių tarnybinė, ūkinė ar visuomeninė bei politinė veikla nepriklausomoje Lietuvoje. Mirties bausmė skirta beveik 12 proc. nuteistų kalinių, išvežtų į sovietinius lagerius iki 1941 m. birželio. Ši bausmė dažniausiai buvo vykdoma tuose pačiuose kalėjimuose, kur nuteistieji buvo tardomi arba kalinami. Mirties nuosprendžius buvo įprasta skirti ir neteismine tvarka. Bausmių vykdytojai stengėsi sudaryti tam tikro teisėtumo regimybę, tačiau vengė viešai pripažinti tokius nuosprendžius.Reikšminiai žodžiai: Aneksija; Komunistinis teroras; Mirties bausmė; Mirties nuosprendžiai; Okupacija; Represijos; Represinė politika; SSRS baudžiamasis kodeksas; Sovietinė okupacija; Sovietų Sąjunga (SSRS; Soviet Union; USSR); Statistiniai duomenys; Suėmimai; Trėmimai; Annexation; Arrest; Communist terror; Death penalty; Deportation; Lithuania; Occupation; Repressions; Repressive politics; Soviet Union; Soviet criminal law; Soviet occupation; Statistics data.

ENWhen on June 15, 1940 Soviet Union occupied Lithuania, Soviet Criminal Law was deployed and the persons, who did not obey the regime, were punished according to it. The repressive structure of Soviet Union – NKVD – began to execute sentences. In the article, it is analysed, how Soviet government grounded the application of death sentences in the approach of Lithuanian inhabitants, what was the scale of the application of this sentence in 1941-1944. The problem is investigated according to the legal documents, the statistical documents. The death sentences, which were executed in the Soviet Union concentration camps and prisons, are analysed. Before the Lithuania's occupation in Soviet Union, a criminal code, in which the concepts of usual legal sentences in civilised countries were refused, was authorized. It was changed by the "social protection tool", which was applied for the crimes, done in the validity of this codex. In the beginning of Soviet occupation this principle was also applied in Lithuania. Its inhabitants were punished for alleged anti-Soviet, counter-revolutionary activity. However, the real reason of the accusations was Soviet, economic or global activity of Lithuanian citizens in the independent Lithuania. The death sentence was for almost 12 percent of convicted prisoners, who were exported to the Soviet concentration camps until June 1941. This sentence was mostly executed in the same prisons, where the convicted were interrogated and imprisoned. The death sentences were usually appointed in not judicial procedure. The executors tried to create certain view of legality, however, avoided admitting these convictions in public.