Socialinių darbuotojų

LTStraipsnyje siekiama atskleisti, kaip Lietuvoje sekėsi spręsti socialinių darbuotojų / socialinių pedagogų profesijų integralumo problemą, socialinių darbuotojų / socialinių pedagogų rengimo reglamentavimo problemą, socialinių darbuotojų / socialinių pedagogų rengimo mokyklų tinklo susikūrimo ir plėtros problemas. Išanalizavus mokslinę literatūrą, dokumentus ir remdamosi savo patirtimi autorės konstatuoja, kad socialinių darbuotojų /socialinių pedagogų rengimo pradžia ir tobulinimas vyko socialinės reformos, socialinių paslaugų infrastruktūros bei teisinės bazės formavimosi kontekste. Po daugelio diskusijų šiuo metu įsitvirtino nuostata, kad socialinis darbuotojas ir socialinis pedagogas yra integralios ir viena kitą papildančios profesijos. Socialinių profesijų specialistų rengimo reglamentavimas padėjo pereiti nuo stichiško ir beveik nevaldomo prie labiau suderinto ir sistemiškai valdomo. Šalyje susikūrė ir sustiprėjo socialinių darbuotojų / socialinių pedagogų rengimo tinklas, apimantis įvairius šalies regionus. Specialistų rengimas vyksta pagal universitetines ir neuniversitetines studijų programas socialinio darbo ir edukologijos studijų kryptyse. Pastarasis laikmetis kelia naujas aktualias problemas: socialinių darbuotojų pasiūlos / paklausos disbalansas, konkurencija ir bendradarbiavimas, studentų motyvacija, aukštos kvalifikacijos dėstytojų stoka, praktikos (ypač universitetuose) trukmė ir kokybė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socialiniai pedagogai; Socialiniai darbuotojai; Specialistų rengimas; Social pedagogues; Social workers; Training.

ENThe article aims at revealing the success or resolving the issue of integrity between processions of social workers/social pedagogues in Lithuania, the issue pertaining to regulation of training of social workers/social pedagogues, and the issue on design and enlargement of the network of schools for training of social workers/social pedagogues. Following analysis of scientific literature and documents as well as on the basis of their own experience, the authors ascertain that training of social workers/social pedagogues commenced in the midst of social reform and formation of social service infrastructure and legislative framework. After numerous discussions, currently there is one persisting view that a social worker and a social pedagogue are integral professions that complement each other. Regulation of training of social vocations started shifting from spontaneous and almost unmanaged to more coordinated and systematically controlled. The country’s network for training of social workers/social pedagogues has been designed and strengthened. This network covers various regions of the country. Training of specialists takes place according to university and non-university curricula in the areas of social work and educology. The present time raises new relevant problems: unbalance of supply and demand of social workers, competition and cooperation, student motivation, lack of highly qualified lecturers, duration and quality of experience (especially in universities).