LTRikiuotė yra pagrindas rengiant karį ir karinį vienetą bendriems veiksmams. Rikiuotės komandos yra viena iš karinių vienetų valdymo formų. Dėl tokios specifinės paskirties kyla tam tikrų rekalavimų rikiuotės komandoms: jos turi būti tikslios, visiems suprantamos, vienareikšmės, trumpos. Lietuvos kariuomenės rikiuotės komandų raida buvo tiriama lyginant 1937, 1992, 1993 ir 2000 m. išleistuose statutuose pateiktas rikiuotės komandas jas lyginant, tiriant įvairių kalbų įtaką, koreliaciją su bendrinės lietuvių kalbos norminimo procesais. Minėti statutai buvo išleisti skirtingomis istorinėmis aplinkybėmis, kurios lėmė rikiuotės komandų specifiką, paveiktą ir karinių technologijų istorijos. Šiuolaikinių rikiuotės komandų ypatybės tirtos fonetiniu, sintaksiniu ir leksiniu aspektais. Jos gretintos su šiuo metu vartojamomis rikiuotės komandomis JAV. Aptariant rikiuotės komandas kaip komunikacijos rūšį siekta apibendrinti atliktą tiriamąjį darbą aptariant rikiuotės komandas šnekos aktų teorijos kontekste. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Direktyvai; Kalba; Karybos; Karybos kalba; Rikiuotės komanda; Šnekos aktų teorija; Directive; Directives; Drill commands; Speech Act Theory; The back of the team; The language of warfare; The theory of Speech acts; Warfare language.
ENDrill commands are understood as sentences having a specific purpose the contents of which determine actions of military units. The role of the language used in drill commands is of big importance, because it is closely related to the perception and fulfilment of the task or order. The development of military language showing inevitable changes throughout the XX century disclose the impact of other languages and correlation between military language and standard Lithuanian. The analysis of contemporary drill commands has not been carried out, therefore their lexical, phonetic and syntactic features discussed in this research may help to investigate this matter in the future. The aim of this study is to analyse the history of drill commands of the Lithuanian Armed Forces, their relations with the development of standard Lithuanian language since the beginning of the XX century as well as their relations with drill commands of foreign military forces; to analyse lexical, syntactic and phonetic features of drill commands and discuss them according to the theory of speech acts having made conclusions about linguistic and extralinguistic data in the course of the research. The novelty and importance of this research is determined by the fact that no contrastive studies on English and Lithuanian drill commands have been carried out yet. Military language has not been analysed a lot recently. The results obtained from the comparative historical analysis will serve in disclosing their origin and give a chance to view them from historical perspective. Moreover, the data collected can be used further in exploring this field. [From the publication]