Meno parodų kuratorystė Lietuvoje: sampratos ir raida : disertacija

LTDisertacija skirta meno parodų kuratorystei – svarbiai sociokultūriniame lauke besiskleidžiančiai praktikai, formuojančiai požiūrį į meną, steigiančiai jo prasmes ir reikšmes, kuriančiai jo pridėtinę vertę. Joje tiriami 1988–2010 m. Lietuvos kuratorių surengtose parodose taikyti inovatyvūs meno konceptualizavimo ir meninių idėjų sklaidos būdai, paveikę meno recepciją ir iš dalies suformavę dabartinę Lietuvos vizualaus meno raidos sampratą. Remiantis parodų kūrimo istorijos faktais, parodų recepcijos bei poveikio meno laukui tyrimais, akcentuojant kūrybinių parodų rengimo metodų precedentus, formuojamas kuratorystės sampratų raidos Lietuvoje nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigos iki XXI a. pirmojo dešimtmečio pabaigos modelis. Tyrimui pasitelktos parodų istorijos metodologijos nuostatos ir diskurso analizės metodas, siekiant atskleisti daugiabriaunius ryšius tarp meno produkcijos, pristatymo ir viešinimo mechanizmų bei šiuose procesuose dalyvaujančių menininkų, kuratorių, institucijų, žiūrovų ir kritikų. Kuratorystės sampratų raidos Lietuvoje tyrimas leidžia istorinėje perspektyvoje pažvelgti į Lietuvos vizualaus meno lauko raidą per paskutiniuosius 20 metų, atskleisti meno konceptualizavimo ir reprezentacijos parodose tendencijas bei reikšmingus meno funkcionavimo visuomenėje, jo suvokimo ir vertinimo aspektus.Reikšminiai žodžiai: Kuratorystė; Menas; Paroda; Parodų istorija; Curatorship; Art; Exhibition; Exhibition history.

ENThe dissertation focuses on the curatorship of art exhibitions, an important practice in the socio-cultural field which shapes the perception of art, institutes its meanings and creates its added value. The work examines the innovative ways of conceptualisation of art and dissemination of artistic ideas employed in the exhibitions produced by Lithuanian curators in 1988–2010, which have influenced the reception of art and partly formed the current notion of the evolution of Lithuanian visual art. A model of the development of concepts of curatorship in Lithuania between the end of the 1980s and the end of the 2000s was constructed on the basis of facts from the history of exhibition making and studies of the reception of exhibitions and their influence on field of art, with an emphasis on the precedents of creative exhibition making methods. The research is based on the methodological principles of exhibition history and the method of discourse analysis. These instruments make it possible to expose the multifaceted links between the mechanisms of production, presentation and public communication of art, and the artists, curators, institutions, audiences and critics involved in these processes. The constructed model of the evolution of the concepts of curatorship in Lithuania provides a historical perspective on the development of the Lithuanian visual art field over the last 20 years. It also reveals the trends of conceptualisation and representation of art through exhibitions, as well as important aspects of the functioning of art in society and its perception and evaluation.