Rinkimai ir referendumas Baltarusijoje : iššūkis Lietuvos užsienio politikai?

LTStraipsnyje analizuojama Baltarusijos situacija, susidariusi po 2004 m. Nacionalinio susirinkimo Atstovų rūmų rinkimams ir konstitucinio referendumo kampanijai, aptariama šios situacijos kaimyninėje valstybėje reikšmė Lietuvos užsienio politikos raidai. Straipsnyje teigiama, jog padėtis Baltarusijoje – iššūkis Lietuvos užsienio politikai, kadangi 2004 m. rinkimai potencialiai gali žymėti lūžio tašką santykiuose tarp dviejų šalių. Pirmojoje straipsnio dalyje nagrinėjamas Baltarusijos veiksnys Lietuvos užsienio politikoje, antrojoje dalyje aptariami rinkimų ir referendumo Baltarusijoje rezultatai, trečioji straipsnio dalis yra skirta JAV ir ES vykdomai politikai Baltarusijos atžvilgiu, čia taip pat keliama Lietuvos politinio indėlio problema. Daroma išvada, jog Lietuvos turimas potencialas daryti įtaką procesams Baltarusijoje yra nepakankamai išnaudotas; Lietuva, turėdama plačią erdvę manevruoti JAV ir ES politikos rėmuose, gali ir turi rodyti savarankiškesnę iniciatyvą Baltijos klausimais, atrasti savo nišą euroatlantinėje strategijoje.Reikšminiai žodžiai: Rinkimai; Referendumai; Užsienio politika; Jungtinės Amerikos Valstijos (United States of America; JAV; USA); Europos Sąjungos plėtra; Elections; Referendum; Foreign policy; USA; EU enlargement.

ENThe article analyses the situation in Belarus that occurred in the wake of the 2004 elections to the House of Representatives of the National Assembly and the constitutional referendum campaign, discusses the implications of this situation on the development of the foreign policy of the neighbouring Lithuania. The article states that the situation in Belarus is a challenge to Lithuania’s foreign policy, as the elections of 2004 can potentially mark a turning point in the relationship between the two countries. Part one of the article deals with the Belarusian factor in Lithuania’s foreign policy, part two discusses the results of the elections and referendum in Belarus, part three is dedicated to the US and the EU policies on Belarus and addresses the issue of Lithuania’s political contribution. A conclusion is drawn that Lithuania’s potential to influence the processes in Belarus is not utilised to its full extent; possessing enough room for manoeuvres within the framework of US and EU politics, Lithuania can and must be more independent in showing its initiative on Belarusian matters, find its niche in the Euro-Atlantic strategy.