LTŠiuo straipsniu siekiama parodyti, kaip galima gretinamąją terminologijos analizę pritaikyti mokantis užsienio kalbos specialiesiems tikslams. Straipsnis turi keletą tikslų. Pirma, juo ketinama apžvelgti užsienio kalbų mokymo strategijas, ypatingą dėmesį atkreipiant į gretinamąją semantinę analizę ir tekstynų lingvistiką, ją įtraukiant į mokymo(si) procesą. Antra, siekiama nustatyti specifinius teisės terminijos ir konteksto skirtumus lietuvių, anglų ir vokiečių sutarčių teisėje. Trečia, aptariamas skirtingų kalbų semantinis ekvivalentiškumas. Ketvirta, pateikiama keleto sutarčių teisės terminų semantinė analizė. Analizei pasirinktos trys Europos kalbos – lietuvių, anglų ir vokiečių. Šios kalbos plačiai vartojamos prekybos, logistikos, administravimo ir diplomatijos srityse. Gretinamoji semantinė analizė gali atlikti svarbų vaidmenį užsienio kalbų specialiems tikslams mokymo ir mokymosi procese. Užsienio kalbų terminijos gretinimas su gimtosios kalbos terminija leidžia geriau suprasti terminų semantiką ir terminus vartoti teisingai. Gretinamoji terminų analizė suteikia daug svarbios informacijos terminologijos kūrėjams ir vartotojams, taip pat vertėjams bei žodynų sudarytojams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gretinamoji lingvistika; Gretinamoji teisės terminija; Semantinis ekvivalentiškumas; Sutarčių teisės terminija; Tekstynų lingvistika; Užsienio kalbų mokymas; Vertimo strategijos; Comparative legal terminology; Contract law terminology; Contrastive linguistics; Corpus linguistics; Foreign language teaching; Legal translation strategies; Semantic equivalence.
ENThe article is intended to present possibilities of using contrastive terminology analysis in teaching a foreign language, particularly concentrating on legal terminology and contract law. This paper has several aims. Firstly, it intends to overview foreign language teaching possibilities paying special attention to the method of contrastive semantic analysis and possible ways to involve corpus linguistics into the teaching/learning process. Secondly, it seeks to define specifics of legal terminology and contextual differences in Lithuanian, English and German contract law. Thirdly, the focus is also on semantic equivalence between lexical items of different languages. Fourthly, it presents a possible semantic analysis of very basic but at the same time quite complicated contract law terms in the EU languages. Three European languages (Lithuanian, English and German) that are widely used in commerce, logistics, administration and diplomacy are chosen for the analysis. The combination of the contrastive method and analysis of legal context of the chosen languages may reveal the different aspects of the terms. Theoretical frameworks and practical analysis presented in the article could be of great interest for LSP learners, terminologists, translators, teachers and dictionary compilers. [From the publication]