LTStraipsnyje aptariami politiniai Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo - aukščiausiosios teisminės institucijos veiklos XVII a. pabaigoje ir XVIII a. pradžioje aspektai. Tribunolo sesijos buvo svarbios ne vien tik teismų sistemos funkcionavimo požiūriu, bet ir kaip reikšmingas miestų, kuriuose rinkdavosi Tribunolas - Vilniuje, Minske ar Naugarduke, viešojo gyvenimo įvykis. Tribunolo politinė reikšmė ypač išaugo XVII ir XVIII a. sandūroje, kai Vyriausiasis Tribunolas atsidūrė Lietuvą apėmusių vidaus kovų epicentre. Politinės kovos peraugo į vidaus karą tarp Sapiegų grupuotės ir jų hegemonijai Lietuvoje iššūkį metusios bajorijos daugumos - vadinamųjų respublikonų, kurie darė tiesiogine įtaką Tribunolo funkcionavimui. Straipsnyje bandoma aptarti Tribunolo, kaip aukščiausios teisminės institucijos, gyvybingumą, aiškinamasi, ar vidaus konfliktai nesukėlė Vyriausiojo Tribunolo veiklos destrukcijos. Apariami bandymai reformuoti Tribunolą, sustiprinti jame bajorų savivaldos pradus. Analizuojamos didikų ir bajorijos grupuočių pastangos uzurpuoti Tribunolą, šią teisinę instituciją pajungti savo interesams. Parodomos grupuočių pastangos Tribunolo sesijų inauguravimo Vilniuje metu Tribunolo kontrole paimti į savo rankas, užtikrinti, kad butų išrinktas jiems palankus Tribunolo maršalas ar, pasinaudojant Tribunolo kontrole, įteisinti savo politinį dominavimą Lietuvoje, kas Lietuvos sostinę padarė grupuočių kovos epicentru. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vyriausiasis Tribunolas; Respublikonai; Vidaus karas; Šiaurės karas; Sapiegos (Sapiega family); Vilnius; Teismai; Supreme Tribunal; Republicans; Civil War; Great Northern War, 1700-1721; Vilnius; Courts.
EN. [From the publication]